Vidurinės mokyklos mokytojo pedagoginio kompetentingumo turinio ir struktūros pagrindimas : disertacija

LTŽengimas į žinių amžių, kuriame mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe, vadovavimasis nauja mokymosi paradigma, europinių dimensijų taikymas švietime sąlygoja mokytojo pedagoginio kompetentingumo plėtojimo aktualumą. Disertacijoje sprendžiama mokslinė problema – koks turi būti vidurinės mokyklos mokytojo pedagoginio kompetentingumo turinys ir struktūra? Disertacinio tyrimo objektas – vidurinės mokyklos mokytojo pedagoginis kompetentingumas. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti vidurinės mokyklos mokytojo pedagoginio kompetentingumo turinį ir struktūrą naujame ugdymo paradigmų kontekste. Šio darbo mokslinį naujumą atskleidžia sudarytas ir teoriškai bei empiriškai pagrįstas vidurinės mokyklos mokytojo pedagoginio kompetentingumo turinio ir struktūros modelis, kuris siūlomas mokytojo standarto rengimui aukštojoje pedagoginėje mokykloje. Teorinį rezultatų reikšmingumą sudaro tai, kad išaiškinta mokytojo pedagoginio kompetentingumo samprata; išryškinti mokytojo pedagoginio kompetentingumo ypatumai istoriniu, filosofiniu, psichologiniu ir pedagoginiu aspektais; suformuotas ir teoriškai pagrįstas vidurinės mokyklos mokytojo pedagoginio kompetentingumo turinio ir struktūros modelis. Praktinis rezultatų reikšmingumas – parengtas ir empiriškai pagrįstas vidurinės mokyklos mokytojo pedagoginio kompetentingumo turinio ir struktūros modelis yra mokytojo standarto rengimo prielaida aukštojoje pedagoginėje mokykloje. Taip pat šis modelis atveria galimybę kryptingai gerinti mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo programas. Disertacijoje taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, trianguliacijos metodas, anketinė apklausa, modeliavimas, asmens patirties tyrimas ir statistinė tyrimo duomenų analizė. [LMT]

ENAdvancement to the age of knowledge where lifelong learning becomes a necessity, the use of the new learning paradigm, and application of the European dimensions in education makes the development of teachers’ pedagogical competence all the more relevant. The following problem is solved in this thesis: what should the secondary school teachers' pedagogical competence consist of, and what should be its structure? The object of the thesis research is the pedagogical competence of a secondary school teacher. The purpose of the research is to theoretically and empirically ground the content and structure of the secondary school teacher's pedagogical competence in the context of the new education paradigms. The scientific novelty of this paper is shown by the model of the secondary school teacher’s pedagogical competence content and structure which is suggested for the standard preparation of teachers in pedagogical higher school. The theoretical significance of the results is highlighted by the explanation of the concept of a teacher's pedagogical competence; the particularities of a teacher’s pedagogical competence are emphasized from historic, philosophical, psychological and pedagogical aspects; the model of the content and structure of a secondary school teacher’s pedagogical competence is formed and theoretically grounded. The practical significance of results: the practically and empirically grounded model is the starting point for preparation of a teacher's standard in the high pedagogical school. Besides, this model also opens the possibility to improve the programmes of teacher training, qualification improvement. The following research methods were applied in the thesis: analysis of professional literature and documents, the triangulation method, surveys, model design, research of personal experience and statistical analysis of the research data.

• Geografijos mokytojo žinių, gebėjimų ir vertybių ypatumai / Regina Subotkevičienė, Saulius Stanaitis. Pedagogika. 2011, 102, p. 104-115.
• Mokinių adaptacija gimnazijoje : mokytojo kompetentingumo vaidmuo / Kristina Kubilienė. Pedagogika. 2010, 98, p. 100-107.
• Mokytojų rengimo tendencijų įvairovė / Regina Subotkevičienė. Pedagogika. 2008, 90, p. 36-43.
• Muzikos mokytojų dalykinės kompetencijos raiškos ypatumai / Jolanta Lasauskienė. Mokytojų ugdymas. 2007, Nr. 7, p. 116-126.
• Pedagogų profesionalumo tobulinimo ir karjeros valdymo galimybės / Gitana Tolutienė. Studijos - verslas - visuomenė. 2019, 4, p. 71-81.
• Socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo veiklos funkcijos ir kompetencijos : teorinės prielaidos / Loreta Žadeikaitė, Asta Railienė. Socialinis ugdymas. 2009, Nr. 8 (19), p. 35-47, 107-120.
• Studentų pedagoginio bendravimo gebėjimų ir studijų veiksnių ryšiai / Marija Barkauskaitė, Kristina Viršulienė. Pedagogika. 2012, 105, p. 47-52.
• The Development of didactic competence of pre-service mathematics teachers through teaching practice at school / Nijolė Cibulskaitė. European Proceedings of Social & Behavioural Sciences. 2016, 16, p. 758-774.
• V-VI klasių mokinių požiūrio į kūrybingumą, turimų žinių ir sukurtų gaminių pritaikomumą bei vertinimą kiekybinis tyrimas / Ilona Valantinaitė. Socialinis ugdymas. 2012, Nr. 19 (30), p. 64-76.
• Žinių sritys pedagogo kompetencijos ribose / Elvyda Martišauskienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2009, t. 23, p. 52-62.