Priesaginių veiksmažodžių daryba Kleino, Sapūno-Šulco ir Hako gramatikose

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPriesaginių veiksmažodžių daryba Kleino, Sapūno-Šulco ir Hako gramatikose
Kita antraštėDerivation of Lithuanian suffixed verbs in the grammars of Klein, Sappuhn-Schultz and Haack`
AutoriaiPakerys, Jurgis
LeidinyjeArchivum Lithuanicum . 2006, t. 8, p. 211-232
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTPriesaginiai veiksmažodžiai; Daryba; Kategorija; Reikšmė
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje aiškinamasi, kaip Kleino (1653, KlG; 1654, KlC), Sapūno-Šulco (1673, SŠG) ir Hako (1730, HG) gramatikose aprašoma priesaginių veiksmažodžių daryba. Domimasi darybos kategorijų rinkiniais, priesagų segmentavimu, gramatikų tarpusavio ryšiais. Atkreiptas dėmesys į tai, kad daugiau medžiagos galima rasti KlG ir SŠG, nes jos turi savarankiškus veiksmažodžių darybos skyrelius, o KlC ir HG yra tik atskirų pastabų. Nustatyta, kad tirtose gramatikose nevienodai ir ne toje pačioje vietoje aprašomi priežastiniai ir parūpinamieji veiksmažodžiai: SŠG jie nurodyti darybos skyrelyje, KlG ir KlC teikiami kaip reikšminis potipis įvadiniame veiksmažodžio skyriuje, o HG minimi po asmenuočių aprašo. Iliustraciniai kauzatyvų pavyzdžiai turi priesagas -inti ir -dinti, pvz.: juokinti, pykinti, rašydinti, vadindinti. Iš kitų kategorijų KlG ir SŠG dar minimi inchoatyvai (tik KlG), frekventatyvai ir deminutyvai, o denominatyvinių veiksmažodžių daryba gramatikose liko visai neaprašyta. Inchoatyvais laikomi pora priesagų dėti ir -inėti vedinių (merdėti, puolinėti), mažybinė reikšmė įžiūrima formantų -inėti, -auti, -oti, -noti, -snoti ir -inoti (su abejone) dariniuose (pvz.: valginėti, gėrauti, sriūboti, lynoti, girsnoti, garbinoti), o kartotiniai iliustruojami priesagų -inėti, -uliuoti veiksmažodžiais (pvz.: siuntinėti, darbuliuoti). Be to, KlG frekventatyvų kategorijai priskiriamas ir būtasis dažninis laikas su priesaga -dav-. [Iš leidinio]

ENThe history of old Lithuanian grammars has still not been studied in depth. The best information about this can be found in A. Sabaliauskas’ study History of Research into the Lithuanian language until 1940, published in 1979. The basic aim of this article is to initiate research into how verb formation was interpreted in the grammars of 17th–19th century Lithuania, how this field of grammatical science grew over time, what links there were among the above-mentioned grammars and what their relationship is to current word formation theory and present-day grammars. The study corpus was limited to four early grammars with close links between them – those of Klein, Sapūnas, Šulcas and Hack. The article endeavours to look at the old grammars in the light of present day theories of verb formation. The most interesting aspects: the place of description of verb formation in the grammar; verb formation methods; and the concepts of base word, derivative, derivational affix, type, category and meaning. In the first subsections of the article, there is discussion of verb formation through the use of verb suffixes and prefixes and the formation of reflexive verbs. Further on the categories of verbs that may be formed through the use of suffixes is discussed in more detail: these are inchoative, causative, procurative, iterative and diminutive verbs. At the end of the article, the problem of denominative derivatives is briefly reviewed.

ISSN1392-737X
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1231
Atnaujinta2020-07-21 15:37:20
Metrika Peržiūros: 6    Atsisiuntimai: 3