Tikrovės grimasos šiuolaikinėje lietuvių literatūroje: sociokritiniai literatūrinio diskurso parametrai

LTXXI amžiaus pradžios visuomeninio bei socialinio gyvenimo realijų reflektavimas – šiuolaikinius lietuvių literatūros tekstus (straipsnyje remiamasi M. Ivaškevičiaus, G. Beresnevičiaus, J. Skablauskaitės, H. Kunčiaus naujausiais kūriniais) vienijanti tendencija. Postmoderniojoje literatūroje tikrovė, tapusi fiktyvaus žaidimo objektu, pradeda reikštis netikėtomis, ne tiek realybę imituojančiomis ar atkartojančiomis, kiek ją iškreipiančiomis formomis – savotiškomis „tikrovės grimasomis“. Siekis drastiškomis, šokiruojančiomis formomis griauti įprastines realybės (socioistorinės, politinės tikrovės) matymo bei patyrimo formas neišvengiamai „kalba“ apie šiuolaikinių lietuvių literatūros tekstų sąveiką su išoriniu kontekstu. Straipsniu siekiama parodyti, jog būtent tokia naujausių prozos kūrinių specifika – tai sąmoninga šiuolaikinių literatūrinių naratyvų komponavimo strategija, kuria minėti autoriai siekia aktualizuoti bei naujai permąstyti problemiškiausius XXI amžiaus pradžioje mūsų visuomenę lydinčius reiškinius.

ENReflecting the realities of social and public life is the foundation of postmodern Lithuanian literature narratives (this article is based on M. Ivaškevičius, G. Beresnevičius, J. Skablauskaitė, H. Kunčius' newest oeuvres). In today's postmodern literature reality becomes an object of a fictional game and expresses itself in unexpected forms. These specific forms not only imitate and repeat, but also deform the reality and can be particularly understood as "grimaces of reality". This article is an effort to demonstrate such specific narratives as having their own meaningful purposes. In that case, the mentioned authors bring up-to-date and rethink the most relevant appearances and questions that follow our community today.