Sarbievijus Romoje

LTTai trumpas, bet drauge reikšmingas Lietuvos provincijos jėzuito, kunigo, poeto, profesoriaus ir pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus palyginti neilgo gyvenimo laikotarpis. Jis buvo jam ir jo veiklai reikšmingas kaip kiekvienas ilgesnis pabuvimas užsienyje, juo labiau Romoje, vienaip ar kitaip paveikęs asmens būseną ir galvoseną: praplėtęs jo pažintinį ir dvasinį akiratį, palietęs jo įpročius, savijautą, charakterį. Sarbievijus Romoje išbuvo nepilnus trejus metus, tiksliau - tris mokyklinių studijų metų laikotarpius. Tiesioginio ir ištisinio, iš anų laikų išlikusio to buvimo aprašymo, sakykime, jo paties ar kieno nors kito su juo buvusio dienoraščio, neturime. Bet apie tai yra išlikę žinių jėzuitų įstaigų kataloguose, įvairių asmenų pasisakymuose, paties poeto užuominose. Kaip tik tą Sarbievijaus Romoje buvimą, pasitelkdamas visą jam prieinamą archyvinę medžiagą, yra smulkiai išnagrinėjęs po paskutiniojo karo visą laiką Romoje gyvenęs lenkas jėzuitas Tėvas Józef Warszawski knygoje „Dramat Rzymski" Macieja Kazimierza Sarbiewskiego TJ: Studium literacko-biograficzne (Roma, 1984). Kas nori, gali ten rasti įdomiai aprašytą Sarbievijaus į Romą atvykimą, joje gyvenimą, ypač skubotą iš Amžinojo Miesto išvykimą bei plačiai ir smulkiai atvaizduotą kasdieninio darbo aplinką su visomis jos aplinkybėmis. [Iš straipsnio, p. 51]