Atvejo vadybininko veiklos motyvacija

LTAtvejo vadyba, sprendžiant socialinius iššūkius ir siekiant užtikrinti vaiko gerovę bei teigiamus pokyčius šeimoje, vis dažniau įvardijama kaip efektyvus metodas, nors Lietuvoje atsirado ir pakankamai neseniai – nuo 2018 m. Atvejo vadybininkas koordinuoja pagalbą šeimai, patiriančiai riziką, dirba komandoje su socialiniu darbuotoju bei skirtingų institucijų specialistais. Pastebima, kad tiek klientai, tiek ir specialistai vis dar ne visada supranta šio specialisto veiklos specifiką, darbą sunkina nuolat keičiami įstatymai. Tai gali turėti įtakos specialistų emocinei savijautai, savo veiklos efektyvumo vertinimui, motyvacijai ir pasitenkinimui profesine veikla. Manoma, kad visame pasaulyje ir Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų, tarp jų ir socialinio darbo srityje, nėra patenkinti savo darbu, turi žemą motyvaciją ir išgyvena neigiamus jausmus. Lietuvoje stinga tyrimų apie atvejo vadybos sritį socialiniame darbe, todėl šio tyrimo metu stengiamasi analizuoti, kas skatina bei demotyvuoja atvejo vadybininkus jų veikloje. Buvo atliktas kokybinis tyrimas, o rezultatų analizei naudota turinio analizė. Tyrimo rezultatai parodė, jog atvejo vadybininkus labiausiai profesinėje veikloje skatina noras padėti sunkumų patiriančioms šeimoms, siekis realizuoti asmeninius tikslus, akivaizdūs teigiami veiklos rezultatai bei pasitenkinimas profesine veikla, darbo užmokestis. Motyvaciją didina geri profesiniai santykiai su kolegomis, moralinis vadovo ir kolegų palaikymas, rutinos ir monotonijos nebuvimas profesinėje veikloje, stebimi klientų gyvenimo pokyčiai ir jų dėkingumas, sukurti geri santykiai ir sėkmingas bendradarbiavimas su kitais specialistais, materialinis paskatinimas.Motyvaciją mažina profesinės veiklos sudėtingumas ir specifika, bendravimo ir bendradarbiavimo su klientais bei kitais specialistais sunkumai, nemotyvuoti, pagalbos nepriimantys klientai, didelė teisės aktų kaita, neigiama informacija ir įvykiai, emocinis fonas bei per mažas atvejo vadybininko pareigybės žinomumas. Reikšminiai žodžiai: atvejo vadybininkas, veiklos motyvacija, išoriniai ir vidiniai motyvai, veiklos motyvaciją didinantys ir mažinantys veiksniai.

ENCase management is increasingly identified as an effective method for solving social challenges and ensuring a child’s well being and positive changes in the family. However, it came to Lithuania quite recently, in 2018. The case manager coordinates assistance to the at-risk family and works in a tea with a social worker and specialists from different institutions. It is noticed that both clients and specialists still do not always understand the specifics of the activities of this specialist. The work is complicated by constantly changing laws, which affects specialists’ emotional well-being, the assessment of the effectiveness of their activities, motivation and satisfaction with the professional activities. It is believed that all over the world and in Lithuania, a significant part of employees, including the field of social work, are not satisfied with their work, have low motivation and experience negative feelings. In Lithuania, there is a lack of research in the field of case management in social work. Therefore, while conducting the study, efforts were made to analyse what motivates and demotivates case managers in their activities. A qualitative study was conducted, and a content analysis was used to analyse the results. The study results show that case managers are most motivated in professional activities by the desire to help families in difficulty realise personal goals. They appreciate obvious positive performance results, satisfaction with professional activities, and wages. Motivation is increased by good professional relations with colleagues; moral support of the line manager and colleagues; absence of routine and monotony in professional activities; monitoring changes in clients’ lives and their gratitude; establishing good relationships and successful cooperation with other specialists; bonuses.Motivation is reduced by the complexity and specifics of professional activities; difficulties in communication and cooperation with clients and other specialists; unmotivated clients who do not accept help; significant changes in legislation; negative information and events; emotional background, and too little awareness of the case manager’s position. Keywords: case manager, activity motivation, intrinsic and extrinsic motives, factors that increase and decrease the motivation.

• Atvejo vadyba socialinio darbo metodikoje. Socialinis darbas. 2007, t. 6, Nr. 1, p. 68-75.
• Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai : vadovėlis socialinių mokslų studijų programų studentams. Vilnius : Vaga, 2017. 375 p.
• Lietuvos socialinės globos įstaigų, dalyvaujančių pertvarkos procese, darbuotojų motyvacijos vertinimas. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2018, [Nr.] 21, p. 35-56.
• Profesinė gerovė socialinio darbo paslaugų sektoriuje Lietuvoje.. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 319 p.
• Socialinių darbuotojų profesinės veiklos motyvacijos veiksniai. Socialinis darbas. 2010, t. 9, Nr. 1, p. 64-73.