Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių apeiginiai papročiai: vietiniai savitumai ir kitų tautų lygiagretės : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių apeiginiai papročiai: vietiniai savitumai ir kitų tautų lygiagretės
Alternative Title:
The Ceremonial Customs of Lithuania‘s Stations of the Cross: Special Local Characteristics and Parallels of Other Ethnicities
Publication Data:
Kaunas, 2001
Pages:
70 lap.
Notes:
Habil. darbas (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 2001. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTKalvarijų Kryžiaus kelio kulto ištakos yra Jeruzalėje. Kalvarijų Kryžiaus keliai yra vienas Europos katalikiškosios religijos istorijos, etnologijos ir etnomuzikologijos mokslų objektų. Čia ypač svarbūs yra kalvarijų Kryžiaus kelių apvaikščiojimo apeiginiai papročiai, kuriuos sudaro liturginio kulto elementai: veiksmai, gestai, šventos vietos, maldų kalbėjimas, giesmių giedojimas, grojimas muzikos instrumentais bei bažnytinės kalendorinės šventės. Šie papročiai rodo ne tik bendratautinius Kryžiaus kelių liturginius bruožus, bet ir savitumus, kurie atsirado apeiginius papročius veikiant atskiros tautos etninei kultūrai. Disertacijoje atliktas tyrimas leido jos autoriui daryti išsamius apibendrinus. Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių kulto ištakos yra Šventojoje žemėje. Nuo V iki XVIII a. Vakarų Europoje susiformavo keturių tipų Kryžiaus kelio pamaldumo tradicijos: 7-ių stočių; 14-os stočių; kalvarijų Kryžiaus kelio bei kalvarijų tipo Kryžiaus kelių. Sugretinęs Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus, Beržoro, Tytuvėnų, Mosėdžio ir Veprių kalvarijų Kryžiaus kelių istorijos, apeiginių papročių ir religijos etnologijos duomenis, autorius linkęs daryti išvadą, kad šios kalvarijos buvo Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvos valstybės dvasinės tvirtovės, kurių apeigos siejamos tiek su Vakarų Europos, tiek ir su vietine kultūra. Lietuvos kalvarijų Kryžiaus keliai, jų apeiginiai papročiai bei muzika buvo ir šiandien tebėra katalikiškosios Europos šiaurės rytų religinės kultūros siena, sauganti nuo stačiatikybės, protestantizmo bei islamo. [Iš leidinio]

ENThe cult of the Stations of the Cross has its origins in Jerusalem. The Stations of the Cross are one of the scientific objects of European Catholic religijon, history, ethnology, and ethnomusicology. Especially important are the ceremonial customs of walking the Stations of the Cross, which are comprised of liturgical cult elements like holy sites, singing of songs, playing of musical instruments and calendar church holidays. These traditions show not only joint ethnic liturgical characteristics of the Stations of the Cross, but also original characteristics. The research carried out allows the author to make comprehensive conclusions. The origins of the cult of the Lithuanian Stations of the Cross are from the Holy Land. From the 5th century up to the 18th century, four kinds of piety traditions of the Stations of the Cross formed in Western Europe: a set of 7 stations; a set of 14 stations; the route of the Station of the Cross as well as routes that fit the requirements of the Stations of the Cross. Comparing the data of the history of the Stations of the Cross of Žemaicių Kalvarija, Vilnius, Beržoras, Tytuvėnai, Mosėdis, and Vepriai, along with their ceremonial customs and religious and ethnological data, a conclusion is made that these stations were the northeastern and eastern spiritual bastions of the Lithuanian state, the traditions of which were linked both with the culture of Western Europe and local culture. Lithuania‘s Stations of the Cross, their ceremonial customs and music was and still is today a bastion of Northeastern European religious culture.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10887
Updated:
2014-02-07 20:08:18
Metrics:
Views: 11
Export: