Vienos lietuvių giminės ir jų kalbos likimas Pietų Latgaloje: Varnų giminės pavyzdys

• VDU talpykla: leidinio tekstas

LTLietuviai yra reikšminga ir organiška Latvijos pasienio, įskaitant Pietų Latgalą, etninio ir lingvistinio kraštovaizdžio dalis, jie čia gyveno daugelį amžių. Pietų Latgaloje yra dvi didžiausios lietuvių kolonijos ir šnektos – Uodegėnai (lat. Odiģāni) ir Indrica, kurios šiais laikais, deja, beveik išnykusios, nors seniau, kiekvienai iš jų buvo atstovaujama dideliu tam tikros šnektos kalbėtojų skaičiumi. Palyginti su Uodegėnų kolonija, kurios tikslus susikūrimo laikas nežinomas (ji galėjo susiformuoti jau XVI a.), Indricos kolonija laikoma palyginti nauja – ji pradėjo vystytis XIX a. antroje pusėje. Vieni iš žymiausių lietuvių kolonistų, kurie Kraslavos rajono Kalniešių valsčiaus Didžiojoje Indricoje (lat. Lielindrica) apsigyveno XIX a. pabaigoje, yra Varnų giminė. Šiai žmonių bendruomenei per šimtmetį didelę įtaką darė aplinkinės kalbos (latvių, lenkų, rusų) ir tai paliko reikšmingus pėdsakus tiek giminės narių kalboje, tiek jų lingvistinėje tapatybėje apskritai. Straipsnyje aprašomas Varnų giminės likimas ir kalbos pakitimai per šimtmetį, nagrinėjamas kontaktinių kalbų poveikis jų gimtajai – lietuvių kalbai, apžvelgiama asimiliacijos problematika. Taip pat atkreiptas dėmesys į Varnų giminės kultūros paveldą. Straipsnyje taip pat aprašoma dabartinė lingvistinė padėtis Kraslavos rajono Kalniešių valsčiuje, kuris išskirtinis tuo, kad jame šiais laikais vis dar galima rasti rašytinių kultūrinių ženklų lietuvių kalba. Raktažodžiai: Varnų šeima, Didžioji Indrica (Lielindrica), Kalniešių valsčius, Indricos bažnyčia. [Iš leidinio]