Menas - pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje

LT2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lietuvos mokyklose tapo itin aktualus pilietiškumo ir jo dalies – pilietinio pasipriešinimo – ugdymas. Atlikti tyrimai rodo, kad pilietiškumo ugdymas Lietuvos mokyklose nepakankamas. Dažniausiai tai fragmentiška istorijos, politologijos, etikos ir kitų sričių žinių samplaika. Mokytojai tam skiria ne itin daug dėmesio, be to, trūksta patrauklių mokymo priemonių. Matydami šias spragas, didaktikos teoretikai ir praktikai ieško šiuolaikiškų formų šiai tematikai perteikti. Viena jų – istorinių filmų demonstravimas per pamokas. Tad straipsnio tikslas – aptarti pilietinio pasipriešinimo temų spektrą istorijos bendrosiose ugdymo programose, teoriškai ir praktiškai pagrįsti istorinių filmų potencialą kalbant apie pilietinį pasipriešinimą per istorijos pamokas. Empirinis tyrimas – tai Vilniaus gimnazijos mokinių, dalyvavusių istorijos pamokoje, kurioje buvo rodomas ir analizuojamas vaidybinis istorinis filmas „Emilija iš Laivės alėjos“, anketinė apklausa. Jos analizė rodo, kad istorinio filmo peržiūra ir aptarimas per pilietinio pasipriešinimo pamoką pasiteisino. Tai padėjo pateikti gyvą, konkretizuotą ir net sukrečiantį pilietinio pasipriešinimo sovietmečiu vaizdą, pajusti empatiją sovietmetį išgyvenusiems žmonėms, aktualizavo pilietinio pasipriešinimo temą. Kita vertus, mokinių atsakymai rodo, kad pilietiniu laikomas bet koks pasipriešinimas esamai tvarkai, vyraujančioms tendencijoms ir vertybėms. Toks daugiareikšmis suvokimas, tikėtina, sietinas su tuo, kad istorijos programose pilietinis pasipriešinimas nepateikiamas kaip atskiras pažinimo objektas. Tai rodo, kad istorijos ir pilietinio ugdymo didaktikose būtina konceptualizuoti ir aktualizuoti pilietinį pasipriešinimą kaip savarankišką praeities ir dabarties pasaulio fenomeną. Reikšminiai žodžiai: pilietinis pasipriešinimas, istorijos pamoka, istorinis filmas, Lietuva.

ENWhen Russia invaded Ukraine in 2022, the civic education, including civil resistance, became extremely relevant in Lithuanian schools. Research shows that civic education in Lithuanian schools has been insufficient. In most cases, it has been presented as a fragmented combination of history, political science, ethics and other areas. Schoolteachers do not pay much attention to this type of education, besides, they are lacking attractive teaching tools. Keeping all that in mind, the theorists and practitioners of didactics have been looking for twenty-first-century forms of communicating these topics, the screening of historical films in the class being one of them. The article discusses the range of topics of civil resistance in the curricula of history and theoretically and practically justifies the potential of historical films in covering the topic of civil resistance in the history class. The empirical research is a questionnaire presented to Vilnius Gymnasium students who participated in a history class where the historical feature film "Emilija iš Laisvės alėjos" [Emilija from Freedom Avenue] was shown and analyzed. The analysis proves that the screening and discussion of the historical film during the civil resistance class proved to be successful. It was useful in presenting a vivid, concrete and even shocking picture of civil resistance during the Soviet era, feeling empathy with the survivors of that time, and bringing the topic of civil resistance up to date.On the other hand, the students’ answers have indicated that any resistance to the existing order, prevailing tendencies and values is considered civil. Such ambiguous perception is probably due to the fact that history curricula do not cover civil resistance as a separate subject. This suggests the need to conceptualize and bringing up to date civil resistance as an independent phenomenon of the past and the present world in the didactics of history and civic education. Keywords: civil resistance, history class, historical film, Lithuania. [From the publication]

• Audiovizualinės istoriografijos atvejis Lietuvoje : televizijos laida "Būtovės slėpiniai" / Rūta Šermukšnytė. Lietuvos istorijos studijos 2007, t. 20, p. 85-99.
• Informacija versus iliustracija: vaizdo naudojimo normos ir praktika šiandieninėje Lietuvos istorinėje kultūroje / Rūta Šermukšnytė. Lietuvos istorijos metraštis. 2014, 2013/1, p. 121-142.
• Istorijos proceso samprata ir pilietinio ugdymo metodologija / Liutauras Degėsys. Istorija. 2002, Nr. 54, p. 102-106.
• Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? : tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose / Rūta Šermukšnytė. Lietuvos istorijos studijos 2017, t. 39, p. 105-123.
• Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai / Anna Mikonis-Railienė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015. 575 p.
• Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža, Valentinas Brandišauskas, Arūnas Bubnys, Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, Dalia Kuodytė, Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, Arūnas Streikus, Vytautas Tininis, Liudas Truska. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.
• Medijų raštingumo ugdymas : globaliosios tendencijos ir lietuviškojo kelio paieškos / Lilija Duoblienė. Santalka. 2010, t. 18, Nr. 2, p. 16-28.
• Netradicinis pasakojimas apie pilietiškumą : recenzija / Rūta Šermukšnytė. Lietuvos istorijos studijos 2015 t. 35, p. 165-168.
• Pilietinis nepaklusnumas : individų laisvė ir visuomeninė tvarka / Tomas Kačerauskas. Problemos. 2009, t. 76, p. 28-38.
• Tarp tiesos ir vertybių: istorijos mokymas mokykloje ir istorinių naratyvų pliuralizmas / Rūta Kazlauskaitė-Gürbüz. Atminties daugiasluoksniškumas : miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 89-109, 574-575.
• Vaizdinis posūkis : vaizdai - žodžiai - kūnai - žvilgsniai / Erika Grigoravičienė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. 332 p.