Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? : tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose
LTStraipsnio siekis – istorijos mokymo(si) tikslų nūdienos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje analizė teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų kontekstuose. Remiantis užsienio autorių literatūra, nūnai galiojančiomis Lietuvos istorijos ugdymo programomis bei viešomis diskusijomis, skirtomis istorijos mokymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje problemai, straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokie istorijos mokymo tikslai ar kryptys iš viso gali būti legitimūs XX–XXI amžių sandūros visuomenėse ir kodėl? kaip istorijos mokymo(si) tikslai apibrėžiami Lietuvos istorijos ugdymo programose? kokie istorijos mokymo(si) tikslai iškyla Lietuvos švietimo politiką formuojančių ar jai neabejingų asmenų viešose diskusijose ir kokios šių tikslų preferencijos priežastys? kaip Lietuvoje apibrėžiami ar siūlomi istorijos mokymo(si) tikslai vertintini teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų perspektyvoje? Šis bandomasis tyrimas siekia: 1) istorijos didaktikos problemas sugrąžinti į nūdienos Lietuvos istorikų tyrimų darbotvarkę; 2) konceptualizuoti vieną esminių istorijos mokymo(si) problemų; 3) prisidėti prie istorijos ugdymo programų tobulinimo. [Iš leidinio]
ENThe goal of this article is to analyze the aims of history teaching (learning) in today’s Lithuanian general education schools in the contexts of ideas that are developed in theoretical didactics. The article, in accordance with foreign literature, the existing Lithuanian history education programs and public debates concerning the problem of the teaching of history in Lithuanian secondary schools, tries to answer the following questions: What history teaching aims or orientations in general can be legitimate in societies at the junction of the 20th–21th centuries and why? How history teaching (learning) aims are defined in Lithuanian history education programs? Which of the history education (learning) aims are visible in the public debate of people who are not indifferent and who develop Lithuanian education policy and what are the exact reasons that cause the preference of these aims? How should the history teaching (learning) aims in Lithuania be valued in the perspective of ideas that are developed in theorethical didactics? The article begins with the classification of sources for aims (and the explication their legitimacy reasons) according to German history didactics specialist Joachim Rohlfes and Canadian researcher Peter Seixas. The second chapter focuses on J. Rohlfes’s classification in order to ephasize the problem of recognition of sources for Lithuanian history teaching (learning) aims (which are cited in the programs of history education), their inter-compatibility and implementation. The third chapter mainly focuses on Mr. Seixas’s concept concerning the identification of “gravity” directions in public debate and the implementation of the ideas in order to achieve the more diverse evaluation of the problems. The conclusions present research results and the remarks by the author of this article concerning the formation of the aims of history teaching (learning) in Lithuanian general education schools. [From the publication]
- Istorinio raštingumo ugdymo(si) iššūkiai mokiniams dirbant su istoriniais šaltiniais / Martynas Maniušis. Istorija. 2021, Nr. 122, p. 91-138.
- Menas - pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje / Rūta Šermukšnytė, Justina Sabonaitytė, Dalius Vinciūnas. Parlamento studijos 2022, Nr. 32, p. 69-91.
- Mokinių kritinio mąstymo gebėjimų ugdymas dirbant su istoriniais šaltiniais Lietuvoje ir užsienyje / Martynas Maniušis. Istorija. 2018, Nr. 111, p. 97-128.
