Leadership by progymnasium teachers in organising the educational process

LTStraipsnyje analizuojama progimnazijos mokytojų lyderystės problema. Lietuvoje progimnazija yra bendrąjį ugdymą (nuo 1 iki 8 klasių) teikianti švietimo įstaiga, tarpinė grandis tarp pradinės mokyklos ir gimnazijos, kur aktuali mokytojų lyderystė. Ji neatsiejama nuo šiuolaikinio ugdymo proceso organizavimo ir jo efektyvinimo, reikšmingų progimnazijoje įgyvendinamų pokyčių (naujų ugdymo programų, ugdymo turinio įgyvendinimo ir pan.). Laikantis pozityvistinės nuostatos, atliktas kiekybinis tyrimas, siekiant atskleisti mokytojų lyderystės ir ugdymo proceso organizavimo progimnazijoje tarpusavio ryšį bei efektyvinimo prielaidas. Tyrimas vykdytas septyniose Vakarų Lietuvos progimnazijose, anketinėje apklausoje dalyvavo 120 ugdymo procesą organizuojančių progimnazijų mokytojų. Vertinant progimnazijos mokytojų lyderystės ir ugdymo proceso organizavimo sąsajas, remiamasi situacinės lyderystės modeliu SLII (Blanchard, 1985). Atlikus tyrimą atskleista, kad lyderystė reikšminga progimnazijos mokytojams, nes skatina prisidėti prie pažangių idėjų ir naujovių įgyvendinimo, įveikti keliamus iššūkius, darniai veikti ir kurtis progimnazijos bendruomenei. Atlikus koreliacinę duomenų analizę nustatytas statistiškai reikšmingas, silpnas, teigiamas koreliacinis teiginio, „kad mokytojų lyderystė leidžia įgyvendinti pažangias idėjas ir naujoves progimnazijoje“, ir tyrimo dalyvių amžiaus tarpusavio ryšys (r = 0,253; p <0,01), t. y. vyresni mokytojai labiau sutinka su teiginiu, jog mokytojų lyderystė progimnazijoje leidžia įgyvendinti pažangias idėjas bei diegti naujoves.Ugdymo procese progimnazijos mokytojai taiko skirtingas lyderystės strategijas (suteikia gabiam mokiniui galimybę prisiimti atsakomybę už užduoties atlikimą, negaili jam pagyrų ir padrąsina reikšti savo nuomonę; užduotis pateikia vengdami nurodinėjimų, įsiklauso į mokinių nuomones; leidžia mokiniui priimti sprendimą, kaip užduotis turėtų būti atlikta; ragina mokinius išsakyti savo nuomonę, suteikti grįžtamąjį ryšį, skiria pagyrų ir noriai pripažįsta jų nuopelnus, ir pan. Nustatyti statistiškai reikšmingi, silpni, neigiami koreliaciniai tyrimo dalyvių darbo stažo ir teiginio „pateikiate mokiniams užduotį tiksliai nurodydami, kas turi būti padaryta, atidžiai kontroliuojate jų darbą“ tarpusavio ryšiai (r = –0,253; p <0,01), taip pat teiginio „po užduoties pateikimo vengiate nurodinėjimų, įsiklausote į mokinių nuomonę, negailite pagyrų, suteikiate grįžtamąjį ryšį“ (r = –0,202; p <0,05), t. y. didesnį darbo stažą turintys respondentai mažiau sutinka su teiginiu, kad pateikę mokiniams užduotį tiksliai nurodo, kas turi būti padaryta, ir atidžiai kontroliuoja jų darbą; didesnę darbo patirtį turintys pedagogai pateikę užduotį nevengia nurodinėjimų, mažiau įsiklauso į mokinių nuomones, gaili pagyrimų ir ne visada suteikia grįžtamąjį ryšį. Organizuojant ugdymo procesą, vyrauja mokytojų ugdomasis ir deleguojantis situacinės lyderystės stilius, atsiskleidžia mokytojų lankstumas, leidžiantis reaguoti į ugdymo situacijas, tinkamai pasirinkti ir priimti veiksmingus sprendimus.Tyrimo dalyviai pripažįsta, kad mokymuose įgytų žinių ir įgūdžių reflektavimas, praktinis taikymas, bendradarbiavimo sesijos diegiant naujoves, dalijimasis patirtimi metodinėse grupėse, mokytojo lyderio pavyzdys kuriant besimokančią organizaciją, supervizijų grupės, aktyvus tarpusavio bendradarbiavimas, inovatyvių metodų išbandymas mokymosi aplinkoje ir pan., yra veiksniai, skatinantys efektyviau progimnazijoje organizuoti ugdymo procesą. Pagrindiniai žodžiai: mokytojų lyderystė, ugdymo proceso organizavimas, progimnazija. [Iš leidinio]

ENThe problem of leadership by progymnasium teachers in organising the educational process is analysed in this article. In Lithuania, a progymnasium is an educational institution providing a general education (forms 1 to 8) functioning as an intermediate link between an elementary school and a gymnasium. Quantitative research was conducted with the participation of 120 progymnasium teachers. The assessment of teacher leadership in organising the educational process was based on an SLII situational leadership model (Blanchard, 1985). The research revealed that in organising the educational process, teachers apply different leadership strategies: they provide gifted pupils with the possibility to take responsibility for carrying out a task; they praise and encourage pupils to express their opinions; they carry out tasks without direction; they allow pupils to make their own decisions on how a task will be carried out; they provide feedback, etc. In the organisation of the educational process, teachers tend to apply coaching, supporting and delegating styles of situational leadership. In order to organise the educational process more effectively, the examples of teachers-leaders in creating common educational scenarios and trying out innovative methods, mentoring couples, group supervision, and the creation of learning organisation at progymnasium, could be helpful. Key words: teacher leadership, organisation of the educational process, progymnasium. [From the publication]

• Andragogo lyderystės raiškos galimybės edukaciniu aspektu / Aurimas Liekis, Gitana Tolutienė. Tiltai. 2018, Nr. 3 (81), p. 127-148.
• Geros mokyklos koncepcija: sampratos naratyvas / Vilija Targamadzė. Tiltai. 2016, Nr. 2 (74), p. 53-61.
• Inovatyvios lyderystės vaidmuo žinių valdymo ir inovacijų kūrimo procesuose šiuolaikinėje organizacijoje / Zenona Atkočiūnienė, Daiva Siudikienė, Ingrida Girnienė. Informacijos mokslai. 2019, t. 86, p. 68-97.
• Lyderystė autonomiškoje mokykloje / Jolanta Urbanovič, Jolanta Navickaitė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2016. 438 p.
• Lyderystė mokymuisi: teorija ir praktika mokyklos kaitai / Jūratė Valuckienė, Sigitas Balčiūnas, Eglė Katiliūtė, Berita Simonaitienė, Brigita Stanikūnienė. Šiauliai : Titnagas, 2015. 224 p.
• Lyderystė organizacijos kaitai: įkvepiantis tango : mokymosi užsienyje sąlygota lyderystė mokyklos kaitai / Milda Damkuvienė, Jūratė Valuckienė, Sigitas Balčiūnas, Evandželina Petukienė. Šiauliai : Šiaulių universitetas, 2019. 192 p.
• Mokyklų tinklo pertvarka : mokytojų ir mokinių tėvų požiūris / Vilija Grincevičienė. Mokytojų ugdymas. 2012, Nr. 18, p. 47-58.
• Mokytojų mentorių lyderystės kompetencijos kaip studentų lyderystės kompetencijų ugdymo veiksnys : disertacija / Aelita Skarbalienė. Klaipėda, 2015. 1 pdf (201 p.).
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Progimnazijos vadovo lyderystė mokyklos veiklos valdyme / Lilia Žukauskienė, Aurelija Maсijauskienė. Regional formation and development studies. 2020, Nr. 3 (32), p. 138-150.
• Teacher leadership in Lithuania: are teachers prepared to cooperate? / Agne Brandisauskiene, Jurate Cesnaviciene, Ramute Bruzgeleviciene. Management (Split). 2019, Vol. 24, special issue, p. 123-136.
• Teachers' and school heads' position about the changes and prospects of the development of leadership in general education school / Aušrinė Gumuliauskienė, Asta Vaičiūnienė. Society. Integration. Education 2019, vol. 2, p. 117-131.