Mūšiai dėl Vilniaus: 1944 m. liepos 6-13 d.
LTVilnius per savo ilgą istoriją ne kartą nukentėjo nuo svetimų kariuomenių plėšimų ir sukeltų gaisrų. XX a. miestą niokojo karai, kuriuos lydėjo badas, užkrečiamosios ligos ir kitos nelaimės. Antrasis pasaulinis karas Vilniui ir jo gyventojams turėjo didelių neigiamų ir negrįžtamų padarinių. Remiantis istoriniais šaltiniais ir istoriografija straipsnyje nagrinėjamas mūšių dėl Vilniaus etapas (1944 m. liepos 6–13 d.), aptariami juose dalyvavusių karinių pajėgų (Vokietijos kariuomenės, lenkų pogrindinės organizacijos Armijos Krajovos (lenk. Armia Krajowa, (AK) ir Raudonosios armijos tikslai ir uždaviniai, mūšių dinamika, jų padariniai miestui ir jo gyventojams, nustatomas apytikslis žuvusių, sužeistų ir į nelaisvę patekusių karių skaičius. Pagrindiniai žodžiai: Vilnius, Vokietijos kariuomenė, Armija Krajova, Raudonoji armija, „Aušros vartų“ operacija. [Iš leidinio]
ENBased on the collection of documents, historiography and recollections of participants and observers at the time, the article examines the war battle for Vilnius, which occurred on the 6–13th of July, 1944, revealing the objectives and military capabilities of the Polish, USSR and German combat formations involved, and describes the dynamics of the battle and its consequences for the city and its inhabitants. The strategic importance of Vilnius led to its transformation into a ‘fortress city’. As a result, the German garrison of Vilnius (about 7,000 troops) repelled the Red Army’s assaults and attacks for a significant amount of time. However, this situation had lasting negative consequences for the city and its inhabitants: the warfare in Vilnius resulted in the death of many of its inhabitants, the bombing and burning of many buildings, together with the material and cultural values they contained, etc. [From the publication]
- Istoriniai Vilniaus reliktai, 1944-1990 / Darius Pocevičius. Vilnius : Kitos knygos, 2018. 999 p.
- Karių kapai Vilniuje, rasti archeologinių tyrimų metu / Kęstutis Katalynas, Manvydas Vitkūnas. Karo archyvas. 2013, 28, p. 345-388, 424-428.
- Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža, Valentinas Brandišauskas, Arūnas Bubnys, Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, Dalia Kuodytė, Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, Arūnas Streikus, Vytautas Tininis, Liudas Truska. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.
- Lietuvos sovietizavimas 1944-1947 m : VKP(b)CK dokumentai : dokumentų rinkinys / sudarė ir parengė Mindaugas Pocius. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 654 p.
- Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais: lenkų pogrindis 1939-1945 m / Arūnas Bubnys. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 352 p.
- Profesoriaus Mariano Morelowskio kelias į 1944-uosius: valdžios, kolegos, vertinimai / Karolis Kučiauskas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 77/78, p. 219-240.
- Wileńszczyzna lat wojny i okupacji 1939-1945 / Longin Tomaszewski. Warszawa : Rytm, 2010. 723 p., [24] iliustr. lap.
