Lokalinės kultūros struktūrinės kaitos kontūrai: gimtuvių papročių ciklas XX a. Dzūkijoje

LTStraipsnyje siekiama pasiremiant lokaliniu pavyzdžiu (Merkinės seniūnijos ribos) į Lietuvos kultūros modernizacijos problemą pažvelgti per diachroninę gimtuvių papročių ciklo struktūrinių elementų kaitą moters gyvenimo ciklo perspektyvoje. Išskyrę penkis aiškią seką išreiškiančius gimtuvių papročių ciklo etapus: 1. Nėštumą; 2. gimdymą; 3. lankynas; 4. krikštynas ir 5.įvesdinimą, atskleidėme jų kaitą XX amžiuje istorinės raidos, modernizacijos, teritorinės raiškos, chronologinės trukmės, socialinės sąveikos perspektyvose. Tyrimas atskleidė tik pavienių “tradicinių” kultūros elementų raišką diachroninėje erdvėje. Tačiau ir jie sąveikaudami su kintančia kultūrine aplinka, neretai išlaikydami tradicinę formą, pasireiškia jau kitomis reikšmėmis. Gimtuvių ciklo specifika leidžia dalinai kompensuoti nunykstančias ciklo struktūrines grandis. Nunykus įvedinimo papročiui, dalį atliekamų moters įvedimo į įprastą socialinę būseną simbolinių reikšmių perėmė krikštynos, apribojus galimybę kūdikį krikštyti ir atmetant civilinių vardynų alternatyvą, tam tikras įvedimo į įprastą socialinį gyvenimą funkcijas atliko stabiliausioji ciklo grandis – lankynos. Todėl žvelgdami į XX a. gimtuves kaip į socialinį ar kultūrinį reiškinį, turime atsisakyti “nekintančių tradicijų” sąvokos ir ieškoti paprotinių struktūrų dinamikos savitumų sinchroninėje bei diachroninėse perspektyvose, analizuoti susidariusių skirtumų priežastis bei susieti su kintančia socialine ir kultūrine aplinka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gimtuvių papročiai; Lokalinė kultūra; Kultūros kaita; Birth customs; Local culture; Change of culture.

ENThe article aims to look at the problem of Lithuanian culture modernization through the diachronic alternation of structural elements of the cycle of birthday customs in the perspective of woman life cycle. The author applies to local example (in the range of Merkinė elderate). Birthday customs are divided into five stages: 1. pregnancy; 2. birth; 3. visiting; 4. christening and 5. introduction. Alternation of these stages in the 20th century is revealed under the perspectives of historical development, modernisation, territorial expression, chronological length and social interaction. The research revealed the expression only of the single “traditional” cultural elements in the diachronic environment. However, these elements interacting with changeable cultural environment have a different meaning already. The specific of the birthday cycle allows compensating partly the waney structural links of the cycle. The most stable link of the cycle – the visiting - performed some functions of introduction to normal social life after the restriction to christen and refusing the alternative of civil festival on the occasion of giving a name. And the christening took over some symbolic meanings of women’s introduction to normal social state, after the disappearing of introduction custom. Therefore, looking at the birthday as a social or cultural phenomenon in the 20th century, we have to reject the concept of “steady tradition” and to look for dynamic individuality of custom structures in the synchronous and diachronic perspectives. We also have to analyze the reasons of the changes and to associate them with the variation of social and cultural environment.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History