Skolintą kamieną turinčių ypatybių pavadinimų daryba

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Skolintą kamieną turinčių ypatybių pavadinimų daryba
Alternative Title:
Derivation of nomina qualitatis on borrowed stems
Keywords:
LT
Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word.; Kalbos dalys. Morfologija / Morphology; Skoliniai / Loan words.
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje tiriama hibridinių vedinių, pvz., banal-um-as ← banal-us, -i, priklausančių ypatybių pavadinimų darybos kategorijai, daryba. Siekiama išsiaiškinti, kiek skolintus kamienus turintys ypatybių pavadinimai darybiškai yra įvairūs, kiek darybos pakopų jie turi. Atskiras dėmesys skiriamas indigenių ir skolintų priesagų funkcijoms hibridinių vedinių pamatiniuose žodžiuose. Tyrimui pasirinktas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir Lietuvių mokslo kalbos tekstynas. Atlikus analizę paaiškėjo, kad ypatybių pavadinimai su skolintais kamienais darybiškai nėra labai įvairūs, nes yra padaryti tik su trimis indigeniomis priesagomis, t. y. -umas, -ybė ir -ystė. Hibridiniai priesagų -umas ir -ybė vediniai dažniau remiasi skolintais būdvardžiais, o priesagos -ystė vediniai – daiktavardžiais. Skolintą kamieną turintys vediniai dažniausiai yra dviejų darybos pakopų. Darybiškai skaidžiuose koreliaciniuose priesagų vediniuose skolintas priesagas siūloma sinchroniškai laikyti darybinėmis (form-al-us, -i ⇠ form-a). Raktažodžiai: lietuvių kalba; hibridiniai vediniai; koreliaciniai vediniai; skoliniai; darybos pakopa; darybinė priesaga; adaptacinė priesaga. [Iš leidinio]

ENThis paper investigates the derivation of hybrid derivatives, such as banal-um-as ‘banality’ ← banal-us, -i ‘banal’, that belong to the derivational category of nomina qualitatis. The aim is to find out how different nomina qualitatis with the borrowed stems are from the perspective of derivation, how many derivation steps they consist of. Special attention is paid to the functions of indigenous and borrowed suffixes in the borrowed bases of hybrid derivatives. The study was carried out using the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language and the Corpus of Academic Lithuanian. The analysis shows that nomina qualitatis with borrowed stems are not very diverse in terms of derivation, as they are formed with only three indigenous suffixes, i.e. -umas, -ybė and -ystė. The hybrid suffixed -umas and -ybė derivatives are usually derived from adjectives, whereas the suffixed -ystė derivatives are usually derived from nouns. Derivatives with borrowed stems commonly consist of two derivation steps. In morphologically decomposable correlative derivatives borrowed suffixes are suggested to be synchronically regarded as derivational (form-al-us, -i ‘formal’ ⇠ form-a ‘form’). Keywords: Lithuanian; hybrid derivatives; correlative derivatives; borrowings; derivation steps; derivational suffix; adaptational suffix. [From the publication]

DOI:
10.15388/Baltistikos_platybese.2022.8
ISBN:
9786090707869
ISSN:
2669-0535
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/103519
Updated:
2023-09-22 13:27:57
Metrics:
Views: 3
Export: