XVI a. Vilniaus ir Žemaičių katedrų kapitulų statutai
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Anglų kalba / English
LTBeveik prieš šimtmetį, 1916 m., žinomas Bažnyčios istorijos tyrinėtojas Janas Fijałekas monumentalioje Vloclaveko katedros kapitulos statutų publikacijoje paskelbė aniems laikams įspūdingą, o ir iki šiol mokslinės vertės nepraradusį kapitulų statutų – teisės paminklų – bibliograijos sąvadą. Čia jis detaliai ir labai skrupulingai, su jam būdingu preciziškumu aptarė kapitulų statutus ir dekretus. Turinyje daug žadančiai buvo numatyta aptarti Vilniaus ir Žemaičių kapitulų statutus3, tačiau šiuo požiūriu veikalas nuvilia. Nurodytoje vietoje autorius konstatuoja: „Tų [Vilniaus, Žemaičių, Plocko, Varmijos, Kulmo] kapitulų statutams bus skirtas atskiras leidinys“. Šio sumanymo Fijałekas veikiausiai nebeįgyvendino. „Vilniaus katedros ir vyskupijos diplomatiniame kodekse“ (1938–1948), išleistame jau po Fijałeko mirties († 1936 X 19), užsimenama apie „iki šiol dar nepublikuotų“ Vilniaus kapitulos statutų 1515 m. redakciją. Nesama informacijos apie tai, kad publikavimui parengtas tekstas būtų išlikęs tarp Fijałeko rankraščių – nieko panašaus neminima Lenkijos menų ir mokslo bei Lenkijos mokslo akademijos mokslinės bibliotekos Krokuvoje kataloguose, kuriuose suregistruotas minėto mokslininko pomirtinis palikimas. Puiki proga paskelbti šiuos dalinės teisės paminklus – statutų suteikimo Vilniaus kapitulai (1515) penkišimtmetis ir Žemaitijos krikšto (1413–1417) šešių šimtmečių sukaktis8. Žinoma, šios sukaktys tėra pretekstas, nes tikrosios publikavimo priežastys – bent jau iš mokslinės perspektyvos žvelgiant – yra kur kas esmingesnės. Pradėti reikėtų nuo to, kad abiejų katedrų kapitulų statutai funkcionavo labai ilgai. Žemaičių kapitulos konstitucijos formaliai galiojo daugiau nei 360 metų. 1917 m. paskelbus Kanonų teisės kodeksą, Šv. Susirinkimo kongregacija pareikalavo konstitucijas peržiūrėti ir pataisyti. [Iš teksto, p. 13]
ENAlmost one hundred years ago, in 1916 Jan Fijałek, a highly respected ecclesiastical historian, published a bibliographical study of capitular legislation on the margins of his monumental edition of the statutes of the cathedral chapter of Włocławek. This bibliographical study was impressive for its time and retains its scholarly value. Fijałek scrupulously and meticulously described many extant and recorded statutes and decrees. The table of contents promisingly indicates the description of the statutes of the chapters of Vilna (Vilnius) and Samogitia (Žemaitija). However, closer inspection brings disappointment. In the expected place we read ‘These statutes [of the chapters of Vilna, Samogitia, Płock, Warmia and Chełmno] will be covered in a separate publication’. In all probability, Fijałek never managed to achieve this aim. In the Kodeks Dyplomatyczny Katedry i Diecezji Wileńskiej, published between 1938 and 1948 after Fijałek’s death (†19 October 1936) we read about the editing of the hitherto unpublished statutes of the Vilna chapter from 1515.6 However, we have no information that any work on the statutes has survived among Fijałek’s manuscripts. Nothing of the sort is noted in the catalogues of the papers which are preserved in the Scientiic Library of the Polish Academy of Arts and Sciences and the Polish Academy of Sciences in Kraków. [Extract, p. 113]
- A "Foreign" elite? The territorial origins of the canons and prelates of the Cathedral Chapter of Vilna in the second half of the sixteenth century / Wioletta Pawlikowska-Butterwick. Slavonic and East European review. 2014, vol. 92, no. 1, p. 44-80.
- Clergymen on the move: journeys by Vilnan canons and prelates in the 16th century / Wioletta Pawlikowska-Butterwick. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2014, t. 29, p. 75-97.
- III Statut Litewski w dobie porozbiorowej - stan badań nad dziedzictwem prawa litewskiego / Sławomir Godek. Stan badań nad wielokulturowym dziedzictwem dawnej Rzeczypospolitej. T. 2 / red. nauk. Wojciech Walczak i Karol Łopatecki. Białystok: IBnDKE Instytut Badań nad Dziedzictwem Kulturowym Europy, 2010. P. 473-499.
- Kanonik Wojciech Grabowski z Sierpca - zapoznana postać szesnastowiecznego Krakowa i Wilna / Wioletta Pawlikowska. Lituano-slavica posnaniensia : studia historica. 2005, 11, p. 165-240.
- Krikščioniškoji Lietuva : istorija, hagiografija, šaltiniotyra / Paulius Rabikauskas ; Lietuvių katalikų mokslo akademija ; sudarė Liudas Jovaiša. Vilnius : Aidai, 2002. XLVIII, 407 p.
- Księgozbiór biblioteki katedralnej w Wilnie z końca XVI w / Wioletta Pawlikowska-Butterwick. Odrodzenie i Reformacja w Polsce. 2012, t. 56, p. 161-190.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra : tyrinėjimai ir vaizdai / sudarė. Vilnius : Aidai, 2001. 859 p.
- Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a / Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczołt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys. Vilnius : Aidai, 2009. 456 p.
- Petras Roizijus Lietuvos XVI amžiaus teisinės kultūros kontekste / Vytautas Andriulis. Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha / sudarė Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė. 2005. P. 163-176.
- The Conversion of Lithuania : from pagan barbarians to Late Medieval christians / Darius Baronas, S. C. Rowell. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. 627 p.
- Wileńska Kapituła Katedralna w zapisie źródłowym : część pierwsza: Ksawey Franciszek Michał Bohusz, Mamert Herburt z Fulszttyna, Jan Kurczewski - regestratorzy protokołów z posiedzenia kapituły / Wioletta Pawlikowska. Lituano-slavica posnaniensia : studia historica. 2007, 12, p. 109-141.
