Sozialer stand und identifizierung von frauen im preußen des 14.-16. jhs. aufgrund der dokumente des Deutschen ordens
- Prūsijos moterų socialinė padėtis ir jų identifikavimas XIV-XVI a. Vokiečių ordino dokumentuose
- Social status and identification of Prussian women in the 14th-16th century documents of the Teutonic Order
LTVėlyvųjų viduramžių bei ankstyvųjų naujųjų laikų moterų įvardijimas ir jų identifikavimas istoriniuose šaltiniuose, o ypač Vokiečių ordino kanceliariniuose dokumentuose, yra ne vieną mokslo sritį dominantis fenomenas. Straipsnyje nagrinėjamas ne tik moterų įvardijimas vardu, bet ir vardo santykis su moters statusu tiriamuoju laikotarpiu. Pasirinkta empirinė medžiaga leidžia lengvai ir nuosekliai pamatyti kalbamosios problematikos dinamiką. Pastebėta, kad XIV-XVI a. laikotarpiu esminių pokyčių moterų įvardijimuose vardais ar jų identifikavime nevyksta. Kaip parodė chronologinis tyrimas, moterų vardai, kaip pagrindinis jų identifikavimo būdas - gana retas reiškinys, ypač lyginant su vyriškų vardų paminėjimu. Gausesni moterų vardų paminėjimai kai kuriuose dokumentuose nerodo tendencijos kitimo laiko atžvilgiu, jie labiau priklauso nuo pastarųjų paminėjimo aplinkybių bei dokumentų paskirties. Pastebėta, kad finansiniuose dokumentuose, ypač konstatuojančiuose įsipareigojimus ir įsiskolinimus moterų vardai minimi dažniau nei privilegijose ar mokėjimo, dovanojimo aktuose. Apskritai dokumentuose moterys minimos tais atvejais, kai jos yra vienintelės atsakovės, arba jų vardai padeda identifikuoti vyrus aprašomojo pobūdžio paminėjimuose, pavyzdžiui, 1373 metais broliams 'Pimenen' ir 'Wisselginbei' skiriant žemės sūnėnui, šis identifikuojamas kaip minėtų brolių sesers sūnus 'fwest[er] fon' von 'Pimenen' und 'Wisselgin' OF 105 106v. Išanalizuota medžiaga leidžia daryti išvadą, kad moterys, kaip ir vyrai, minimos tais atvejais, kai jų atsakomybė sąlyginai tokia pati kaip vyrų, pavyzdžiui, našlė, valdanti jai priklausantį turtą, nepilnamečio (vyriškos giminės) paveldėtojo motina ar pan. Kitais atvejais vyrai buvę pagrindiniai sandorių subjektai ar atsakovai, todėl šiuose dokumentuose būtent jie ir įvardijami.Žinoma, atmintina ir tai, kad moters socialinis vaidmuo viduramžių visuomenėje bei katalikų bažnyčios laikysena moters atžvilgiu kalbamaisiais laikais taip pat prisidėjo prie gana santūraus moterų minėjimo istoriniuose dokumentuose. [Iš leidinio]
ENThe naming and identification of women in historical sources, especially in the chancery documents of the Teutonic Order (hereafter -DO) of the Middle Ages and the early modern period, constitutes a phenomenon that is in need of research from the point of view of many academic disciplines. The topic is not only the subject of research in onomastics, but also concerns general linguistics, history, sociology, anthropology and ohers. In the present paper, it is attempted to approach this topic in two ways. On the one hand, it is interesting to see whether the women in the historical documents are identifiable by their possibly recorded names; on the other hand, the question arises as to how their social status and the naming or identification of women correlate. Keywords: mention of women's (names), naming of women, Middle Ages, social state. [From the publication]
- Altpreußische Eigennamen als Quelle der altpreußischen Lexik / Grasilda Blažienė. Incontri Baltistici in Pisa: studi e saggi. 1 / a cura di Pietro U. Dini. Novi Ligure: Joker, 2017. P. 63-85.
- Baltische Ortsnamen in Ostpreußen / bearbeitet Grasilda Blažienė ; Kommission für Vergleichende Sprachwissenschaft der Akademie der Wissenschaften und der Literatur, Mainz. Stuttgart : Franz Steiner Verlag, 2005. 413 p.
- Bemerkungen zur Problematik der baltischen Ortsnamen westlich der Weichsel / Darius Ivoška. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 74, p. 208-225.
- Die Baltischen Ortsnamen im Samland / bearbeitet von Grasilda Blažienė. Stuttgart : Steiner, 2000. 187 p.
- Litauische historische Personennamen in dem Marienburger Tresslerbuch der Jahre 1399–1409 / Darius Ivoška. Acta linguistica Lithuanica. 2019, t. 81, p. 97-109.
- Zur Frage der baltischen Eigennamen des Gebietes Ragnit und Tilsit in den Ordensdokumenten des 14.–15. Jahrhunderts / Darius Ivoška. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 83, p. 132-150.
