Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTVilniaus Žemutinės pilies teritorija su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmais yra neatsitiktinis objektas, turintis chronologinį tęstinumą nuo pat Lietuvos vardo paminėjimo bei aprėpiantis visą Lietuvos valstybės istorijos laikotarpį. Iki XIV amžiaus pabaigos Vilniaus pilių kompleksą sudarė trys pilys: Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji. Vilniaus Žemutinės pilies viduje egzistavo atskira gynybinė reprezentacinė struktūra su svarbiausiomis valstybės bei bažnyčios institucijomis. Laikui bėgant, Žemutinė pilis virto pagrindine Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bei Lenkijos karalių rezidencija. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologiniai tyrimai prasidėjo XX amžiaus pradžioje: 1900 metais buvo kasinėta Katedros aikštė, o 1908 metais - Senojo arsenalo teritorija. 1931 metais gelbstint Vilniaus katedrą po potvynio, jos požemiuose surasti Žygimanto Augusto žmonų - Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės - bei Aleksandro Jogailaičio palaikai ir įkapinės insignijos. Su didelėmis pertraukomis 1938-1941, 1959-1963, 1993, 1998-2000 metais tyrimai vyko Katedros aikštėje, 1955-1959,1972-1987 metais - Senojo arsenalo teritorijoje. 1964 ir 1985 metais tirti Žemutinės pilies reprezentacinių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinio korpuso pamatai ir vidinis rūmų kiemas. Tyrimų metu aptikti archeologiniai radiniai yra saugomi Lietuvos nacionaliniame ir Lietuvos dailės muziejuose. [Iš straipsnio, p. 75]

ENThe territory ol Vilnius Lower Castle, which includes the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, is not a random site, but one with a continuous chronology going back to the first historical mention of Lithuania's name (1009) and extending throughout the period of Lithuanian statehood. Until the end of the 14th century, the Vilnius castle complex consisted ot three castles: the Upper (Aukštutinė), the Lower (Žemutinė) and the Crooked (Kreivoji), The most important state and church institutions were inside the walled Lower Castle. Over time, the Lower Castle became the main residence of the grand dukes of Lithuania and the kings of Poland. Archaeological investigations in the territory of the Lower Castle began at the start of the 20th century. In 1900, Cathedra] Square was excavated and, in 1908, the territory ot the Old Arsenal. During the effort to save the Cathedral after the flood of 1931, the remains of two of Sigismund Augustus' wives - Elisabeth of Austria (or Habsburg) arid Barbara Radziwiłł - and those of Alexander Jagiellon, together with their burial insignias were found in the Cathedral cellars. With long breaks, excavations continued in Cathedral Square: 1938-1941, 1959-1963, 1993, 1998-2000; and in the territory of the Old Arsenal: 1955-1959, 1972-1987. In 1964 and 1985, the ruins of the west wing and inner courtyard of the Palace of the Grand Dukes were studied. 'l he findings of all these archaeological digs are kept at the Lithuanian National Museum and the Lithuanian Art Museum.

• Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII-XVI a.. Vilnius : Pilių tyrimų centras "Lietuvos pilys", 2002. 296 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje: XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2012. 472 p.
• Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje - XVI a. pradžioje. Vilnius : Versus aureus, 2007. 303 p.
• Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos rinkinys: istorija, kurią reikia prakalbinti. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2012, Nr. 11, p. 20-23.
• Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių kompleksiniai tyrimai. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2014, Nr. 13, p. 67-71.
• Nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rinkinių iki Valdovų rūmų muziejaus. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2012, Nr. 11, p. 8-19.
• Valdovų rūmų židinių rekonstrukcijos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas Europinės patirties kontekste: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, 2006 m. spalio 11-12 d. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2009. P. 44-60.
• Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje: 2002-2004 m. istorinių šaltinių paieškos. Vilnius : Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2006. 455 p.
• Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje: 2005-2006 m. tyrimai. Vilnius : Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007. 391 p.
• Vilniaus Žemutinės pilies pinigų lobis: (XIV a. pabaiga). Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003. 107 p.
• XIII-XVII a. mediniai dirbiniai Vilniaus žemutinėje pilyje. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje: 2005-2006 m. tyrimai. Vilnius: Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007. P. 195-239.
• XV a. Vilniaus Žemutinės pilies reljefinės grindų plytelės bibline tematika. Lietuvos pilys. 2006, 2 (2005) p. 34-43.
• XVI a. Vilniaus žemutinės pilies rūmų dvariškių avalynė. Lietuvos pilys. 2006, 1 (2005) p. 56-67.
• XV-XVII a. grindų dangos archeologinių tyrimų duomenys ir istorinių grindų atkūrimo galimybės. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje: 2005-2006 m. tyrimai. Vilnius: Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007. P. 240-271.