Sociogeolingvistinis Klaipėdos krašto aukštaičių kalbos tyrimas "Viešvilės apylinkių šnekta"

LTLietuvių dialektologijos darbuose Klaipėdos krašto aukštaičių ploto (taigi ir Viešvilės apylinkių) šnektos dėl kalbų kontaktų ir tarminės įvairovės nurodytos kaip vienos savičiausių, bet ir vis labiau nykstančių. Tyrimo objektas. Šio straipsnio objektas – rytinės Klaipėdos krašto aukštaitiškojo ploto dalies, t. y. Viešvilės (LKA 488), Smalininkų (LKA 489) ir Sokãičių (LKA 487), apylinkių šnekta. Tyrimo medžiaga. Tiriamąją medžiagą sudaro daugiau nei 13 valandų trukmės Viešvilės tarmių garso įrašai. Straipsnyje nagrinėjami ne tik šie, bet ir naujausi Lietuvių kalbos instituto vykdytam tarmių geolingvistiniam projektui per 2012 m. Viešvilės, Smalininkų, Sokaičių, Stýgliškių apylinkėse vykusias ekspedicijas sukaupti daugiau nei 27 valandų trukmės tarmių garso įrašai. Straipsnio tikslas – aptarti kalbinę tiriamosios dalies situaciją ir patikslinti jos priklausomybę dabartinių lietuvių tarmių atžvilgiu taikant geolingvistinį metodą. Raktiniai žodžiai: Klaipėdos krašto aukštaičiai, Viešvilė, Smalininkai, lietuvių tarmių klasifikacija, geolingvistika. [Iš straipsnio, p. 2255]

ENBased on the 2012-2013 dialect voice records, geolinguistic study of the Viešvilė district subdialect attributed to the Western Aukštaitian Kaunas area and named Klaipėda Region Aukštaitians in the current classification of Lithuanian dialects has been presented in the article. The analysis of the area in question on the basis of the latest linguistic data showed that the characteristic features of the Aukštaitians of Klaipėda Region are almost no longer used in the research areas: no example of soft l pronunciation is certified, but several cases of archaic vowels e and o conversion into diphthongoids have been recorded. Only a few times you hear the construction of preposition į with the accusative. By other more pronounced features, the language spoken in these areas is close to that the nearby Samogitian and Aukštaitian areas. Audio recordings of dialects from different generations, especially the younger ones, show that in the area of Viešvilė, the features of the western Aukštaitians from Kaunas and Jurbarkas become more and more established. [From the publication p. 2738]

• Baltu valodu atlants : prospekts / [sastādītājas un ievada autores Anna Stafecka, Danguolė Mikulėnienė]. Riga : Latvijas Universitātes Latviešu valodas institūts, 2009. 183 p.
• Klaipėdos krašto aukštaitiškosios dalies naujosios tarmės formavimasis / Rima Bakšienė. Žmogus ir žodis. 2012, 1, p. 19-23.
• Klaipėdos krašto dabartinių aukštaitiškųjų šnektų fonetinės ypatybės / Rima Bacevičiūtė. Baltu filoloģija. 2006, t. 15, Nr. 1/2, p. 5-15.
• Lietuvių kalbos žemaičių tarmės ypatybės vakarų aukštaičių kauniškių šnektose / Rima Bacevičiūtė. Respectus philologicus. 2010, Nr. 18 (23), p. 235-243.
• Lietuvių tarmių kilmė / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 293 p.
• Mažosios Lietuvos indėlis į lietuvių kultūrą / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 285 p.
• Raudžių (Nemunijos) piliakalnis - užmirštas pietų Skalvos archeologijos ir istorijos paminklas / Vytenis Almonaitis. Istorija. 2012, Nr. 88, p. 3-16.
• Tarmių sąveikos požymiai Klaipėdos krašto "suvalkietiškajame" idiolekte / Rima Bacevičiūtė. Baltu filoloģija. 2008, t. 17, Nr. 1/2, p. 5-18.
• XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas : žemėlapiai ir jų komentarai / [sudarytojos. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.