Economic adaptability in the absence of democratic corporatism: explaining Lithuania's export performance

LTVertinant iš demokratinio korporatyvizmo perspektyvos, Lietuva yra sunkiai paaiškinamas atvejis. Nors jai nebūdingi instituciniai bruožai, kuriuos kaip svarbius eksporto augimui ir prisitaikymui prie išorės šokų vertina demokratinis korporatyvizmas, ši maža Baltijos ekonomika yra tarp geriausiai šiuo požiūriu vertinamų Europos Sąjungos valstybių. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuva tapo viena iš labiausiai ekonominiais ryšiais su išore integruotų šalių ir sugebėjo sėkmingai prisitaikyti prie reikšmingų skirtingo pobūdžio išorės šokų – Rusijos finansų krizės 1998–1999 m., Didžiosios recesijos 2008–2009 m. ir COVID-19 pandemijos. Šiame straipsnyje analizuojame, kaip skirtingi instituciniai Lietuvai būdingi bruožai veikia jos ekonomikos prisitaikymą bei eksporto ir konkurencingumo dinamiką. Tiriame tokius institucinius veiksnius kaip darbo rinka, valstybės vaidmuo kompensuojant praradimus bei teikiant viešąsias gėrybes, švietimas ir įgūdžių lavinimas bei politinis legitimumas. Lietuvos atvejo analizė gali suteikti vertingų įžvalgų mažų valstybių politinės ekonomijos tyrimams bei diskusijoms apie vidutinių pajamų spąstus. Reikšminiai žodžiai: mažos valstybės, demokratinis korporatyvizmas, išorės šokai, eksporto konkurencingumas, institucijos, Lietuva. [Iš leidinio]

ENViewed in light of democratic corporatism literature, Lithuania is a deviant case. Although it lacks essential institutional prerequisites deemed important for export success and flexible adaptation to external shocks, the small Baltic country has been among the best performers in the European Union on these dimensions. Lithuania has become very internationally integrated and has managed to quickly adjust to numerous shocks, such as the Russian financial crisis of 1998–99, the Global Financial Crisis of 2008–2009, and the COVID-19 pandemic. In this article, we analyse Lithuania’s export specialization and show how particular institutional elements have supported flexible adaptation and competitiveness improvements: we cover the labour market, state’s involvement in terms of domestic compensation and public goods provision, education and skills, and the role of political legitimacy. Lithuania’s case has implications for the literature on the political economy of small states and the debate regarding the middle-income trap. Keywords: small states, democratic corporatism, external shocks, export competitiveness, institutions, Lithuania. [From the publication]

• Baltic States in world markets: does Katzenstein’s framework still hold? / Vytautas Kuokštis. Journal of Baltic studies. 2015, vol. 46, no. 2, p. 109-126.
• Economic growth and convergence in the Baltic states: caught in a middle-income trap? / Karsten Staehr. Intereconomics. 2015, Vol. 50, iss. 5, p. 274–280.
• Kokia demokratija, koks kapitalizmas? : pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
• Lietuvos ekonomikos transformacija 1990–2008 metais: etapai ir pagrindinės ekonominės politikos klaidos / Raimondas Kuodis. Pinigų studijos. 2008, Nr. 2, p. 97-105.
• Lithuania's vision and evaluation: be careful what you wish for / Ramūnas Vilpišauskas. People's Republic of China in the Baltic States / Una Aleksandra Bērziņa-Čerenkova and Kārlis Bukovskis, scientific editors. Riga: Latvian Institute of International Affairs, 2023. P. 76-102.
• The Economic importance and determinants of Lithuanian re-exports / Thomas E. H. Notten. Pinigų studijos. 2015, Nr. 2, p. 5-26.
• The Role of supply and demand factors for Lithuanian exports: an ARDL bounds testing approach / Thomas E.H. Notten. Pinigų studijos. 2012, Nr. 2, p. 20-39.