Lithuania's sanctions response to the geopolitical polycrisis: reducing the gap between maximalist aims and limited capacities

LTStraipsnyje vertinama, kaip Lietuvos institucijos naudojo sankcijas reaguodamos į Rusijos ir jos sąjungininkių sukeltą daugialypę krizę 2020–2025 metais. Jame tiriama, kokios idėjos lėmė Lietuvos sankcijų politiką, kaip jos buvo rengiamos ir įgyvendinamos, kaip buvo valdomos sankcijų pasekmės vykstant krizės eskalacijai. Sankcijos, kaip krizių valdymo priemonė, traktuojamos kaip konfliktuojančių šalių santykių eskalavimo ir (arba) deeskalavimo dalis, o tai gali lemti kitų tarpusavio priklausomybės kanalų instrumentalizavimą arba sukelti vidaus politikos krizes. Teigiama, kad grėsmių suvokimas, kylantis iš agresyvaus Rusijos elgesio instrumentalizuojant skirtingus tarpusavio priklausomybės su ES šalimis kanalus, paskatino Lietuvos sprendimų priėmėjus prioritetą teikti aktyviam sankcijų, kaip vienos iš pagrindinių reagavimo į geopolitinę krizę priemonių, naudojimui tiek bandant jas perkelti į ES darbotvarkę, tiek taikyti nacionaliniu mastu. Tai padėjo sustiprinti institucinius sankcijų politikos formavimo gebėjimus ir mokytis iš patirties sankcijų įgyvendinimo metu. Tačiau tai taip pat atskleidė skirtumus tarp griežtos Lietuvos sankcijų politikos ir atsargesnių Vakarų partnerių pozicijų bei krizių valdymo poveikį vidaus politikai. Reikšminiai žodžiai: daugialypė krizė, geopolitika, geoekonomika, ekonominės sankcijos, eskalacija, Lietuva, ES.

ENThe article assesses how the Lithuanian authorities used sanctions as a response to the polycrisis engendered by the aggressive behaviour of Russia and its allies in 2020–2025. It investigates what ideas informed Lithuania’s sanctions policy, how it was designed and implemented, and how the consequences of sanctions were managed as the polycrisis evolved. Sanctions as a crisis management tool are treated as part of the escalation/de-escalation of relations between conflicting parties, which can itself lead to the use of other instruments of weaponising interdependencies, or might trigger domestic political crises. It is argued that the perception of threats originating from the aggressive behaviour of Russia through the weaponisation of different channels of interdependencies with EU countries led Lithuanian decision-makers to prioritise the proactive use of sanctions as one of the main instruments of response to the geopolitical crisis, by both trying to upload them to the EU’s agenda and adopting nationally. It has led to strengthening the institutional capacities of sanctions policy-making and learning during the policy implementation process. However, it has also exposed the divergent positions of the hard stance of Lithuania and its more cautious Western partners, as well as the susceptibility of crisis management to domestic politics. Keywords: polycrisis, geopolitics, geoeconomics, economic sanctions, escalation, Lithu ania, the EU.

• Economic adaptability in the absence of democratic corporatism: explaining Lithuania's export performance. Politologija 2022, 4 (108), 116-157.
• Energy security in the Baltic Sea region: regional coordination and management of interdependencies / Jakub M. Godzimirski, Ramūnas Vilpišauskas, Romas Švedas. Vilnius : Vilnius University Press, 2015. 86 p.
• One country - two faces: China's turn from an economic partner to security concern for Lithuania.. China in the Baltic States - from a cause of hope to anxiety. Rīga : Rīga Stradiņš University, 2022. P. 55-88.