The Economic importance and determinants of Lithuanian re-exports

LTStraipsnyje nagrinėjamas Lietuvos reeksportas – importuotų prekių ar paslaugų eksportavimas į trečiąsias šalis jų papildomai neapdirbant. Aptariama reeksporto sudėtis, kryptys, veiksniai, reikšmė šalies ekonomikai. Nors reeksporto veikla Lietuvos įmonės pradėjo užsiimti šaliai atgavus nepriklausomybę, 2004 m. jai įstojus į Europos Sąjungą, reeksportas labai išaugo. Didžiąją reeksportuojamų prekių dalį sudaro mašinos ir įrenginiai, kompiuteriai, elektroniniai prietaisai ir jų dalys. Stambios reeksportuojamų prekių kategorijos yra ir lengvieji automobiliai bei vaisiai ir daržovės. Daugumos reeksportuojamų prekių kilmės šalis – Vakarų Europos valstybės, pagrindinės reeksporto kryptys – Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys. Kitaip nei Honkongas ar Nyderlandai, Lietuva nėra pasaulinis reeksporto paskirstytojas, tai veikiau transporto ir logistikos koridoriaus tarp Rytų ir Vakarų dalis. Pagrindiniai Lietuvos reeksporto veiksniai – didelis rinkos potencialas NVS šalyse, konkurencingas Lietuvos transporto ir logistikos sektorius ir prekybininkų tarpininkų turimos žinios apie paklausą NVS šalyse (asimetrinė informacija). Straipsnyje keliami du pagrindiniai tikslai. Pirmas – taikant sąnaudų ir produkcijos analizę, nustatyti reeksporto kuriamą pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai. Apskaičiuojama, kad 2010 m. ji sudarė 1,7 procento bendrojo vidaus produkto.Didžiąją reeksporto pridėtinės vertės dalį sukūrė didmeninės prekybos paslaugos, kiek mažesnę – sausumos transporto ir sandėliavimo paslaugos. Antrasis straipsnio tikslas – nustatyti pagrindinius reeksporto veiksnius. Daroma išvada, kad tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu reeksporto apimtis daugiausia priklauso nuo ekonominio aktyvumo reeksporto rinkose. Labiausiai reeksporto išaugimą paaiškina didelis reeksporto paklausos elastingumas pajamoms. Kai suprastėja Lietuvos reeksportuojančio sektoriaus konkurencingumas, matuojamas kaip reeksporto kainų ir konkurentų eksporto kainų skirtumas, reeksportas krinta. Kadangi reeksporto kuriama vidinė pridėtinė vertė yra maža, reeksporto kainas tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu daugiausia lemia reeksportuojamų prekių importo kainos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonominė reikšmė; Reeksportas; Reeksportas, reeksporto veiksniai; Reeksporto kryptys; Reeksporto sudėtis; Struktūriniai lūžiai; ARDL bounds testing; Cumulative production structure matric; Determinants of re-exports; Economic value; Lithuania; Re-export; Re-export composition; Re-export trends; Re-exports; Structural breaks.

ENThis study focuses on Lithuanian re-exports, which are goods previously imported from one country and exported to a third country without further processing. Lithuanian companies have been involved in re-exporting activities since regaining independence, but after joining the European Union in 2004, re-exports have grown explosively, making up almost 40 per cent of exports of goods revenue in 2013. The product mix of Lithuanian re-exports follows a global pattern with a high share of machinery, computers, electronic devices and their parts. Other important categories are used passenger cars and vegetables and fruits. The majority of re-exports originate from Western Europe with CIS countries as the main destination market. The main drivers of Lithuanian re-exports are the vast market potential for Lithuanian trading companies in CIS countries, Lithuania’s competitive transport and logistics sector as well as Lithuanian intermediate traders’ special knowledge about demand in CIS countries (asymmetric information). Re-exporting activities are less important for the Lithuanian economy than domestically produced exports. In 2010, re-exports generated 1.7 per cent of GDP. Re-export volumes are determined by the level of economic activity in re-export markets and prices for re-exports relative to competitor prices. Re-export prices are mainly dependent on import prices for re-exports. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics