XVIII a. ant altorių išstatomos relikvijorių "galerijos"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
XVIII a. ant altorių išstatomos relikvijorių "galerijos"
Alternative Title:
"Galleries” of Reliquaries Placed on Altars in the 18th Century
In the Journal:
Acta Academiae Artium Vilnensis [AAAV]. 2006, t. 41, p. 59-93. Šventųjų relikvijos Lietuvos kultūroje
Keywords:
LT
Relikvijoriai; Menas; Bažnyčios.
EN
Altar; Church; Reliquary.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į du su šventųjų relikvijų funkcionavimu susijusius momentus: 1) Šv. Mišių liturgiją reglamentuojančių XVIII a. leidinių iliustracijų įtaka Lietuvoje plitusių relikvijorių formoms ir ypač jų išdėstymui ant altorių; 2) empirinės medžiagos pagrindu supažindinti su iki šiol meno objektais nelaikytais, beveik netyrinėtais ir sparčiai nykstančiais auksakalystės sričiai nepriskirtinais relikvijoriais. Bažnytinio Tridento Susirinkimo (1545–1563) nutarimų buvo reglamentuota liturgijos, altorių puošybos ir relikvijų saugojimo bei išstatymo tvarka. Tą, kad ir netiesiogiai patvirtina potridentinių Mišiolų tekstai, ten talpintos iliustracijos bei rankraštiniuose dokumentuose dvasininkų ranka daryti altorių piešiniai. Nors nei XVIII a. Mišiolų tekstai, nei leidinių iliustracijos nepateikia tiesioginių nuorodų į relikvijų garbinimą, tačiau bažnytinės dailės tyrinėtojams leidžia įsivaizduoti liturgine prasme tvarkingą altorių, tarp kurio, jei ne privalomų, tai bent pageidautinų atributų XVIII a. yra nurodomos savotiškos relikvijų „galerijos“, komponuotos ant mensos vienoje eilėje su altoriniu kryželiu ir žvakėmis. Lietuvoje išlikę mums rūpimi relikvijoriai, pagal jų atlikimo būdą gali būti skirstomi į keletą grupių ir verčia daryti prielaidas apie skirtingų vienuolijų (ar vienuolynų) „dirbtuves“ bei gaminimo tradicijas. Reikia pastebėti, kad griežtų ribų tarp vienos ar kitos grupės nubrėžti negalima, nes daugelyje išlikusių relikvijorių dekoras neretai yra mišrus ir daugiau ar mažiau tinka tiek vienos, tiek ir kitos grupės apibūdinimui. [Iš leidinio]

ENThe article seeks to draw attention to two moments related to functioning of the relics of the saints: 1) the impact of illustrations of publications of the 18th century regulating liturgy of masses on the forms of reliquaries common in Lithuania and especially on their arrangement on altars; 2) on the basis of empirical material to acquaint people with the reliquaries that have not been investigated yet and that are attributed to the sphere of jeweller’s art. By decision of the Trident Meeting of the Church (1545–1563) the procedure for liturgy, decoration of altars and storing and exposing reliquaries was regulated. This is indirectly confirmed by the texts of post-trident missals, the illustrations placed therein, as well as drawing of altars made by the hand of priests in manuscript documents. Though neither the texts of the missals of the 18th century nor illustrations of publications provide direct references to worship of reliquaries, investigators into church art allow one to imagine an orderly altar from the liturgical point of view. Peculiar “galleries” of reliquaries are indicated as a desirable attribute. The reliquaries that we are interested and that have survived in Lithuania can be divided into several groups and this allows certain suppositions about “workshops” of monasteries and traditions of the article to be drawn. It should be noted that no strict line can be drawn between one or another group because décor in many existing reliquaries is often mixed and is suitable to characterise one or another group.

ISBN:
9955624612
ISSN:
1392-0316
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9943
Updated:
2018-12-17 11:52:11
Metrics:
Views: 85    Downloads: 3
Export: