Įvardžių "jis", "ji" variantai standartinėje lietuvių kalboje: diamezinė dimensija

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Įvardžių "jis", "ji" variantai standartinėje lietuvių kalboje: diamezinė dimensija
Alternative Title:
Pronoun variants in standard Lithuanian: diamesic dimension
In the Journal:
Lietuvių kalba. 2021, 16, p. 8-24
Keywords:
LT
Kalbos atmainos; Kalba; Variantiškumas; Kalbos dalys. Morfologija / Morphology; Sakytinė kalba; Rašytinė kalba; Medijos / Media; Žiniasklaida / Media.
EN
Language variety; Variation; Pronouns; Spoken language; Written language.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tiriami asmeninių įvardžių trečiojo asmens vienaskaitos vardininko variantai "jis/jisai" vyriškajai giminei ir "ji/jinai" moteriškajai giminei lietuvių kalboje. Tokio variantiškumo buvimas daugelio kalbininkų iki šiol buvo ignoruojamas. Šių ilgųjų ir trumpųjų variantų vartojimo variacija analizuojama per kalbos atmainų „architektūros“ prieigą, pristatytą G. Berruto (1987), sudarytą iš skirtingų dimensijų, iš kurių diastratinė, diafazinė ir diamezinė aptariamos detaliau. Įvardžių vartojimas tiriamas pasitelkiant duomenis iš aštuonių skirtingų rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos tekstynų, straipsnyje lyginamos šių įvardžių vartojimo proporcijos. Analizė parodė, kad įvardžių variantų vartojimo variacija yra esmingai susijusi su diamezine dimensija, t. y. rašto kalboje tipiškai vartojami tik trumpieji, o sakytinėje atmainoje vartojami visi keturi variantai. Kuo spontaniškesnė šneka, tuo labiau didėja ilgųjų variantų proporcija. Tačiau vyriškosios ir moteriškosios giminės formų vartojimas skiriasi: ilgasis vyriškosios giminės variantas vartojamas trečdaliu atvejų, o ilgasis moteriškosios giminės variantas pasirenkamas net 80 proc. atvejų sakytinėje atmainoje. Kiek leidžia nustatyti turimi duomenys, kitos dimensijos vartojimo variantiškumui neturi žymesnės įtakos. Raktažodžiai: kalbos atmainos, variantiškumas, įvardžiai, diamezija, sakytinė kalba, rašytinė kalba, žiniasklaidos kalba. [Iš leidinio]

ENThe paper deals with variants of personal pronouns, specifically the third person singular nominative case "jis/jisai" ‘he’ and "ji/jinai" ‘she’ in Lithuanian. The existence of such variation has been so far ignored by most linguists. The variation of the use of these short and long variants is analysed within the language “architecture” framework first introduced by G. Berruto (1987) and involving different dimensions, of which the diastratic, diaphasic and diamesic are discussed in more detail. The use of pronouns is studied using the data from eight different written and spoken Lithuanian corpora and the proportions of such use are compared. The analysis shows that the variation in the use of pronoun variants is overwhelmingly associated with the diamesic dimension, i.e., the written language typically uses the short variants only while in the spoken language all four pronoun variants are used. The proportion of the long variants increases as the spontaneity of speech increases. There is a difference, however, in the use of masculine and feminine forms as the long variant of the masculine pronoun is used in one third of the cases while the long variant of the feminine pronouns is found in as much as 80 percent of cases in the spoken variety. Other dimensions do not seem to impact this variation to a notable extent given the data available. Keywords: language varieties, variation, pronouns, diamesic dimension, spoken language, written language, media language.

DOI:
10.15388/LK.2021.1
ISSN:
1822-525X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/98932
Updated:
2022-11-24 22:34:07
Metrics:
Views: 2    Downloads: 1
Export: