Latentinės nepilnamečių delinkvencijos apraiškų ir tendencijų Lietuvoje tarptautinis palyginimas

LTNepilnamečių delinkvencija yra universalus fenomenas, būdingas biologinio ir socialinio brendimo procesui, pasižymintis dideliu latentiškumu. Nors nepilnamečių delinkventinis elgesys dėl savo spontaniškumo ir neapgalvotumo lengvai pastebimas ir nesunkiai ištiriamas, jis dažniausiai nėra oficialiai registruojamas todėl, kad į jį pirmiausiai reaguojama neformalios socialinės kontrolės priemonėmis. Įvairūs tyrimai rodo, kad į formalios socialinės kontrolės tinklą daug didesnę tikimybę patekti turi nepalankioje socialinėje padėtyje esantys vaikai. Taigi registruota nepilnamečių delinkvencija ne tik sudaro labai nedidelę visos nepilnamečių delinkvencijos dalį, bet jos struktūrą bei kaltinamųjų socialinius ir demografinius rodiklius dar iškreipia ir socialinės kontrolės selektyvumas bei stigmatizacija. Vis dėlto Lietuvoje, aprašant nepilnamečių nusikalstamą elgesį, dar įprasta pateikti vien tik registruotų atvejų skaičius, juos analizuoti, tik jais remiantis daryti tam tikras išvadas, netgi kurti nepilnamečių delinkvencijos prevencijos programas.Tokią padėtį iš dalies lemia vis dar reikšmingą įtaką apskritai požiūriui į nusikalstamą elgesį turinti sovietinė tradicija, pagal kurią nusikalstamo elgesio latentiškumas buvo laikomas ne natūraliu ir neišvengiamu, bet neigiamu ir naikintinu reiškiniu. Kita vertus, latentinės nepilnamečių delinkvencijos tyrimų Lietuvoje taip pat nėra daug, jie atliekami pagal skirtingas metodikas, nereguliariai ir ne visada apima visą nepilnamečių delinkvencijos kompleksiškumą. Straipsnyje analizuojamos latentinės nepilnamečių delinkvencijos apraiškos, jų struktūra ir tendencijos Lietuvoje, lyginant su kitų Europos šalių rodikliais. Nepaisant tam tikrų nepilnamečių delinkvencijos struktūros skirtumų tarp šalių, galima teigti, kad delinkventinis elgesys būdingas visose šalyse gyvenantiems nepilnamečiams, dažniausiai jis yra nesunkus ir epizodinis. Lietuva pagal analizuotus rodiklius išsiskiria vienu esminiu aspektu – dažnomis patyčiomis tarp mokinių visose amžiaus grupėse. Pagrindiniai žodžiai: nepilnamečių delinkvencija, narkotikų vartojimas, smurtas, patyčios, lyginamoji analizė. [Iš leidinio]

ENJuvenile delinquency is a universal phenomenon inherent in the process of biological and social maturation characterized by high latency. Although juvenile delinquent behaviour, due to its spontaneity and recklessness, is easily noticeable and not difficult to investigate, it is often not officially recorded because it is primarily addressed through means of informal social control. Various studies show that children from disadvantaged backgrounds are much more likely to fall into a network of formal social control. Thus, the registered juvenile delinquency not only makes up a very small part of the total juvenile delinquency but its structure and socio-demographic indicators of the accused are also distorted by the selectivity and stigmatization of social control. However, when analysing juvenile delinquency in Lithuania, it is still common to present only the number of registered cases, to analyse them, draw certain conclusions based on them alone, and even develop preventative juvenile delinquency programs. This situation is partly due to the Soviet tradition, which still significantly impacts the general approach to criminal behaviour, in which the latency of criminal behaviour was considered not as a natural and inevitable but a negative and to be destroyed phenomenon. On the other hand, there are few studies of latent juvenile delinquency in Lithuania.They are carried out irregularly according to different methodologies and do not always cover the full complexity of juvenile delinquency. In the article manifestations of latent juvenile delinquency, its’ structure and tendencies in Lithuania are analyzed, Lithuanian indicators are also compared with the indicators of other European countries. Despite some differences in the structure of juvenile delinquency between countries, it can be argued that delinquent behavior is common among juveniles living in all countries, and is usually mild and episodic. According to the analyzed indicators, Lithuania stands out with one essential difference – frequent bullying among secondary school students in all age groups. Keywords: juvenile delinquency, use of drugs, violence, bulling, comparative analyses. [From the publication]

• Atviruosiuose jaunimo centruose ir erdvėse besilankančių jaunų žmonių gyvensena / Justina Avelytė. Visuomenės sveikata. 2019, Nr. 4 (87), p. 68-74.
• Jaunuolių delinkventinis elgesys Lietuvoje: ką atskleidžia naujas delinkvencijos ir viktimizacijos tyrimas? / Aušra Pocienė, Jolanta Aleknevičienė, Vaidas Kalpokas. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 37-48.
• Minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus problema : lyginamieji teisiniai ir kriminologiniai aspektai / Gintautas Sakalauskas. Teisės problemos. 2009, Nr. 2 (64), p. 81-103.
• Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų prasmė / Gintautas Sakalauskas. Teisės problemos. 2013, Nr. 3 (81), p. 5-55.
• Smurto prieš vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai / Gintautas Sakalauskas, Laura Ūselė. Teisės problemos. 2007, Nr. 2 (56), p. 7-54.
• Socialinis darbas su jaunimu gatvėje – pirmoji patirtis Lietuvoje / Birutė Švedaitė-Sakalauskė, Danielė Eidukevičiūtė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2015, Nr. 11, p. 37-53.
• Vaiko teisių ir pareigų santykis: įgyvendinimo prielaidos / Brigita Kairienė. Visuomenės pokyčiai ir teisė: Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui / redaktorių kolegijos pirmininkės: Eglė Bilevičiūtė, Rūta Petkuvienė ; vykdančioji redaktorė: Kristina Kenstavičienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. P. 198-217.