M. K. Čiurlionis revoliucinėje Varšuvoje ir lietuviškoji bendruomenė

LTM. K. Čiurlionio suartėjimo su Varšuvos lietuviais aplinkybės straipsnyje siejamos su socio-politiniu to laikotarpio kontekstu, jo keliamu egzistenciniu bei psichologiniu nesaugumu. Menininko studijų Varšuvos dailės mokykloje fonas - intensyvėjantys lenkų revoliucinio pasipriešinimo aktai, įgalinę generalgubernatorių įvesti karinę padėtį šiame mieste. Artimiems draugams tęsiant savo tėvų, ATR bajorų, prieš 40 metų kovotą kovą, išlikti politiškai neutraliam bei nesankcionuojamam buvo sudėtinga. Dailės mokyklos atmosferą paveikę konfliktai taip pat buvo politizuojami: dėl neapdairių interpretacijų Čiurlionis pasijuto egzistenciškai atskiras, pasaulėžiūriškai kitoks. Tačiau savitojo vienatvei reikėjo homogeniško artumo išgyvenimų. Varšuvos lietuvių savišalpos draugija, kurios chorvedžiu jis tapo, ir besiburiantis lietuvių dailės parodų komitetas, išaugęs į draugiją, teikė naujų kūrybinių savirealizacijos galimybių. Straipsnyje gvildenamos socialinių įvykių ir kultūrinių sprendimų sąryšio problemos, keliamos naujos hipotezės. Raktažodžiai: M. K. Čiurlionis, Varšuvos dailės mokykla, Varšuvos lietuvių savišalpos draugija. [Iš leidinio]

ENThe biographies of the famous Lithuanian painter and musician M. K. Čiurlionis dedicate relatively little attention to the socio-political background of Warsaw, to which he returned after his studies in Leipzig. After the official opening of the Warsaw School of Art, which Čiurlionis attended, the mood of resistance to the Russian Empire intensified in the city. After the “Bloody Sunday” in St. Petersburg on 9 (22) January 1905, a revolution broke out in Warsaw, involving Čiurlionis’s fellow students and his closest friend, the well-known Polish musician, Eugeniusz Morawski. At the end of 1906, martial law was imposed in Warsaw, and almost at the same time Lithuanians in Vilnius were preparing for the first national exhibition and were staging the first melodrama named “Birutė”. The Russian administration, suppressing Polish aspirations for their state sovereignty and seeking ways to incite conflicts with its former allies, was more lenient with the initiators of the Lithuanian cultural movement. Thus, in this article the circumstances of Čiurlionis’s rapprochement with the Lithuanians in Warsaw are linked to the socio-political context of the period. Even the conflicts that affected the atmosphere of the Warsaw School of Art were partly politicised: unreasonable interpretations made Čiurlionis feel different in his worldview. The Lithuanian Mutual Aid Society of Warsaw, where the musician became a choirmaster, and the more ambitious Lithuanian cultural projects emerging in Vilnius offered new opportunities for a self-realisation. This article discusses the cooperation among the individuals of the Lithuanian community in Warsaw and Čiurlionis. Keywords: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Warsaw School of Art, Lithuanian Mutual Aid Society of Warsaw. [From the publication]

• Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas / Darius Kučinskas. Kaunas : Technologija, 2007. 574 p.
• Kūrėjas istorijos kryžkelėse: asmenybės paradigma / Jūratė Trilupaitienė. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911): jo laikas ir mūsų laikas / sudarytojos Gražina Daunoravičienė, Rima Povilionienė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013. P. 32-43.
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Korespondencija. T. 1, 1892-1906 / parengė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2019. 551 p.
• Visas Čiurlionis / Vytautas Landsbergis. Vilnius : Versus aureus, 2008. 647 p.