Teosofinės meno filosofijos idėjų sklaida modernėjančioje vakarų dailėje

LTStraipsnis skirtas teosofinės meno filosofijos poveikio simbolistinei ir modernistinei dailei analizei, jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į XX a. pradžiai būdingą augančią modernaus ezoterizmo idėjų įtaką, kuri tiesiogiai siejosi su meninei sąmonei aktualiu supančios sumaterialėjusios tikrovės atmetimu ir besąlygišku slėpiningų dvasinių pradų prioriteto aukštinimu. Kaip charakteringiausius aptariamo laikotarpio bruožus galime nurodyti okultizmo tendencijų stiprėjimą, išaugusį tikėjimą, kad už supančio pasaulio regimybės sluoksnio egzistuoja gilesnė slėpininga dvasinė tikrovė, kuri pasiekiama mistinės intuicijos, kontempliacijos, meditacijos ar apreiškimo keliu. Okultizmo bei teosofinės meno filosofijos idėjų sąveika su meno praktika akivaizdžiai išryškėjo romantinio misticizmo, orientalizmo ir menų sąveikos problemų paveiktame prieštaringame neoromantiniame (pirmiausia simbolistiniame sąjūdyje) ir jame besiformuojančiame modernizme. Teosofijos, antroposofijos ir kitų okultizmo idėjų paveikti menininkai Jeanas Delville, Hilma af Klint, Vasilijus Kandinskis, Kazimiras Malevičius, Františekas Kupka, Paulius Klee, Pietas Mondrianas, Luigi Russolo, Kazimieras Stabrauskas ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis turėjo specifinių su vaikystės aplinka, patirtimis, kūrybiniu potencialu, nacionalinėmis meno tradici|omis susijusių meninės raiškos stiliaus ypatumų, kuriuos jungė iš įvairių ezoterinių mokymų išplaukiančios nuostatos.Tai pirmiausia išskirtinis dėmesys dvasiniams meninės kūrybos ir jos procesų psichologijos aspektams. Daugelį ezoterizmo idėjų įkvėptų dailininkų ir kompozitorių siejo epochai ir neoromantinei meno tradicijai būdingas sąsajų tarp tapybinės ir muzikinės raiškos formų ieškojimas, išskirtinis dėmesys sinestezijos fenomenui. Kitas charakteringas šiuos menininkus siejantis bruožas - potraukis mįslingiems siužetams, užšifruotoms įvairių ženklų, simbolių, metaforų prasmėms, siekiant pabrėžti dvasinių nematerialių vertybių svarbą ir su tuo susijęs polinkis kūrybinėje raiškoje dematerializuoti vaizduojamus objektus bei abstraktinti meninę raišką. Raktažodžiai: teosofija, antoposofija, simbolizmas, modernizmas, abstrakcionizmas, futurizmas, Jeanas Delville, Hilma af Klint, Vasilijus Kandinskis, Kazimiras Malevičius, Františekas Kupka, Paulius Klee, Pietas Mondrianas, Luigi Russolo, Kazimieras Stabrauskas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. [Iš leidinio]

ENThe article is devoted to the analysis of the influence of the concepts of modern theosophical philosophy of art on symbolistic and modernist art. The ideas of the main creators of the theosophical philosophy of art (Blavatsky, Steiner, Schuré, Besant, and Leadbeater) reflected the growing influence of the modern esotericism typical of the early 20th century. This influence was directly related to a rejection of the materialistic reality typical of artistic consciousness and to an unconditional exaltation of mysterious spiritual first principles. As the most typical features of this period, we may indicate growing tendencies toward occultism and an intensified belief that beyond the layer of outward appearance in the world around us there exists a deeper, mysterious, spiritual reality that can be reached through mystical intuition, contemplation, meditation, or revelation. The interaction of occultism and the theosophical philosophy of art with artistic practice clearly emerged in the colorful and contradictory Neoromantic, primarily Symbolist movement that was influenced by Romantic mysticism, Orientalism, and the problems of the interaction of the arts and in the Modernism that was forming in this movement. Every artist Delville, af Klint, Kandinsky, Malevich, Kupka, Klee, Mondrian, Russolo, Stabrauskas, Čiurlionis influenced by theosophy, anthroposophy, and other occult ideas had a specific style that was related to his childhood environment, experiences, creative potential, and national artistic traditions which were all integrated by a characteristic attitude that flowed from various esoteric teachings.This was primarily special attention to various spiritual aspects of artistic creation and of the psychology of the creative process. Many of the artists and composers inspired by the ideas of esotericism shared the quest, typical of their epoch and the Neoromantic artistic tradition, for links between pictorial and musical expression as well as special attention to the phenomenon of synesthesia. One more characteristic feature that connected these artists was an attraction to mysterious subjects enciphered in various signs and symbols and to metaphorical meanings in order to stress the importance of spiritual, nonmaterial values, and related to this attraction was a tendency in creative expression toward the dematerialization of the objects they depicted and toward the abstraction of artistic forms. Keywords: Theosophy, anthroposophy, symbolism, modernism, abstractionism, futurism, Delville, af Klint, Kandinskis, Malevičius, Kupka, Klee, Mondrian, Russolo, Stabrauskas, Čiurlionis. [From the publication]

• Ezoterizmo tendencijų atspindžiai Stabrausko kūryboje / Antanas Andrijauskas. Logos (Vilnius). 2021, 106, p. 132-147.
• Kolorito, kompozicijos ir vaizduojamojo turinio jungtys Čiurlionio tapyboje: filosofinis žvilgsnis / Naglis Kardelis. Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai / sudarytojai: Žilvinas Svigaris, Laura Ivanova. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. P. 300-313.
• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Korespondencija. T. 1, 1892-1906 / parengė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2019. 551 p.
• M. K. Čiurlionio estetika: sąsajos su neklasikine, simbolizmo ir Leonardo da Vinci meno filosofija / Antanas Andrijauskas. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2021, t. 9, Nr. 2, p. 171-202.
• Teosofijos idėjų sklaida M. K. Čiurlionio tapyboje / Antanas Andrijauskas. Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai / sudarytojai: Žilvinas Svigaris, Laura Ivanova. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. P. 26-91.