Namų ūkiai

LTDemografiniais tyrimais svarbu ne tik charakterizuoti gyventojus pagal įvairius struktūrinius (amžiaus, šeimyninės padėties ir pan. ) požymius ir fiksuoti jų kaitą, bet ir atskleisti gyventojų socialinių darinių ypatumus. Iškėlus tokį tikslą, tyrimo analizės vienetu tampa ne individai, bet jų grupės, išskiriamos pagal apibrėžtas charakteristikas. Gyventojų analizė pagal namų ūkius – viena iš galimybių pažvelgti į gyventojų grupes, atskleisti šių grupių tipų ir sandaros įvairovę. Namų ūkių sandaros ir raidos tyrimai tampa ypač aktualūs visuomenėje, kurioje sparčiai kinta šeima ir kurioje socialinė politika neretai orientuojama į namų ūkį kaip socialinę grupę. Tokių tyrimų teikiama informacija leidžia pažvelgti į šeimyninio gyvenimo formų įvairovę, jų struktūros ypatumus. Ji naudinga priimant praktinius sprendimus, pvz., nustatant šeimos politikos objektą. Šiame skyriuje nagrinėjami kai kurie struktūriniai Lietuvos asmeninių namų ūkių požymiai. Straipsnio pradžioje aptarti namų ūkio sąvokos teoriniai aspektai. Šią būtinybę sąlygoja gana nevienareikšmiška namų ūkio sąvokos vartosena socialiniuose tyrimuose. Kituose poskyriuose didžiausias dėmesys skiriamas namų ūkių tipų pasiskirstymo, namų ūkių dydžio ir sudėties (su vaikais ar be jų) analizei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Namų ūkis; Šeima; Haushold; Family.

ENDemographic research should not only categorise population according various structural (age, family situation, etc.) characteristics and record their changes but should also reveal the particulars of the social formations of the population. For this purpose, the research analysis unit is no longer individuals but their groups, defined according to particular characteristics. Population analysis by households is one of the ways of looking at population groups and revealing the diversity of their types and composition. Research on household composition and transformations is becoming especially important in a society, in which the family is undergoing rapid transformations and in which social policies often target the household as a social group. Information provided by such research allows examining the diversity of the forms of family life and the particulars of their structure. It is useful in making practical decisions (e.g., in order to identify the object of family policies). This chapter examines some structural characteristics of personal households in Lithuania. First, the article discusses some theoretical aspects of the concept of household. This is necessary due to the rather ambiguous use of the concept of household in social research. Other subsections of the article mostly focus on the analysis of the distribution of household types, household size and composition (with children or without children).