Namų ūkių skolinimo ir valdžios skolinimosi priemonių įtaka Lietuvos ekonominei gerovei

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Namų ūkių skolinimo ir valdžios skolinimosi priemonių įtaka Lietuvos ekonominei gerovei
Alternative Title:
Impact of household lending and government debt instruments on the Lithuania‘s economic welfare
In the Journal:
Whither our economies. 2011, 1 1st international scientific conference (Vilnius: November 16-17, 2011), p. 182-189
Keywords:
LT
Indėlių palūkanų norma; Infliacija; Namų ūkiai; Pinigų vertė; Valstybės skola.
EN
Deposits from household; Government debt; Government deficit; Household; Inflation; The value of money.
Summary / Abstract:

LTNagrinėjant mokslinę literatūrą, pastebėta, kad ekonominiu vertinimu nepakankamai nagrinėta Lietuvos Namų ūkių skolinimo bei Valstybės skolinimosi veiksmų priešingybės. Namų ūkiai linkę savo pinigines atsargas laikyti bankų indėliuose, už tai gaudami iš bankų žemas palūkanas, kita vertus Valstybė skolinasi iš užsienio, mokėdama žymiai aukštesnes palūkanas, nei bankuose gauna Namų ūkiai už indėlius. Straipsnyje nagrinėjami Namų ūkių piniginių atsargų indėliuose praradimo mastai ir Valstybės skolinimosi užsienio rinkose nuostoliai 2004–2010 m. laikotarpiu. Analizuojant namų ūkių laikomų atsargų banko indėliuose palūkanų normos dydžius nustatyta, kad indėlių palūkanų norma nesiekia prieš metus buvusio infliacijos lygio. Dažnai, kalbant ir analizuojant infliaciją, nuvertėjimo ir infliacijos sąvokos yra tapatinamos. Straipsnyje nuvertėjimas buvo vertinamas pagal Pasaulines aukso kainas, kurį lėmė globalios finansų sistemos faktoriai. Infliacija Lietuvoje buvo vertinama pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus kainų indeksus, kurį labiausiai lėmė vietiniai faktoriai esantys Lietuvoje. Nagrinėjamu laikotarpiu Namų ūkiai buvo pajėgūs įsigyti savo šalies Vyriausybės vertybinius popierius (VVP). Namų ūkiai už savo pinigines atsargas įsigiję Lietuvos VVP, galėjo mažesne dalimi prarasti savo santaupas, įvertinus akumuliacinį infliacijos poveikį. Namų ūkių piniginių atsargų indėliuose vertę litais galima matuoti aukso kiekiu, kurį duotu momentu galima aukso biržoje įsigyti už turimas pinigines atsargas indėliuose.Tuo remiantis nustatytas lito vertės nuvertėjimas, kai litas buvo susietas su euru. Tam tikrais laikotarpiais Valstybei būtų naudingiau skolintis iš Namų ūkių, mokant Namų ūkiams tokias palūkanų normas, kad padengtų infliaciją (išsaugotų pinigines atsargas). Atlikti skaičiavimai patvirtina, kad Namų ūkiai neefektyviai naudoja savo pinigines atsargas, o Valdžios atstovai daro klaidą ir patiria nuostolius, didžiąją skolos dalį imdama iš užsienio rinkų. Tyrime įvertintas ryšys tarp Valstybės biudžeto deficito ir Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio rodo, kad Valstybės biudžeto deficito didėjimas tiesiogiai, bet menkai didina Vidutinį darbo užmokestį. Analizuojant Valstybės biudžeto deficito įtaką surenkamiems tiesioginiams mokesčiams Lietuvoje nustatyta, kad didėjantis Valstybės biudžeto deficitas mažina tiesioginių surenkamų mokesčių dydį. Išnagrinėjus Namų ūkių skolinimo ir Valstybės skolinimosi tendencijas, regresinį-koreliacinį ryšį, pateikiami vertinimai ir išvados. [Iš leidinio]

ENThis article deals with the loss of deposits from households and the extent of States debt in foreign markets, losses, 2004-2010 period. Regression-Correlation analysis showed dependencies between General government deficit and Average gross annual earnings, taxes. The examination of household lending and government debt trends, Regression-Correlation dependencies are followed by conclusions. [From the publication]

ISSN:
2029-8501
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/32151
Updated:
2022-08-08 17:44:50
Metrics:
Views: 26    Downloads: 19
Export: