Kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose vartosena bei prasmių analizė

LTLietuvos mokslinėje literatūroje vis dar vyksta diskusija, kuri lietuvių kalbos sąvoka – kūrybiškumas ar kūrybingumas – yra tinkamesnė vartoti kūrybos psichologijoje, edukologijoje ir kitose srityse. Šiame darbe kūrybiškumas ir kūrybingumas apibrėžiami kaip kuriančio subjekto išsiugdomas gebėjimas kurti naujus materialius ar idealius objektus. Taip pat tai yra proceso, veiklos produkto ir aplinkos savybė, ypatumas ar charakteristika. Straipsnyje aptariama kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų vartosena Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose, analizuojami šių sąvokų prasminiai skirtumai. Atliktame kiekybiniame tyrime apžvelgtos visos lietuvių kalba parašytos mokslinės publikacijos, kurių pavadinimuose yra minėtos sąvokos, paskelbtos nuo 1979 iki 2019 m. pabaigos. Per šį laikotarpį 400 mokslininkų pateikė 426 publikacijas, kurios atitinka pavadinimo ir kitus atrankos kriterijus. Nustatyta, kad sąvoka kūrybiškumas yra priimtinesnė daugumai (80,75 %) Lietuvos tyrėjų. Šią sąvoką randame 76,76 % publikacijų pavadinimuose ir 68,08 % darbų tekstuose. Kaip parodė publikacijų analizė, mokslininkų išsakyti kūrybiškumo ir kūrybingumo atskirties argumentai yra gana abejotini, tad sąvokų prasmės yra tapačios. Abi (kūrybiškumo ir kūrybingumo) sąvokos yra tinkamos vartoti apibūdinant kūrėją, kūrimą, kūrinį ir aplinką. Kūrybiškumo sąvokos vartosena yra platesnė ir prasminis laukas didesnis už kūrybingumo. Siekiant išvengti sąvokų vartojimo painiavos, siūloma mokslinėje literatūroje vartoti vien tik kūrybiškumo sąvoką arba žodžius kūrybiškumas ir kūrybingumas laikyti sinonimais. [Iš leidinio]

ENThe Lithuanian scientific community has not yet reached a decision which Lithuanian word, “kūrybiškumas” or “kūrybingumas” (both translated into English as “creativity“), is more suitable for use in the creative psychology, educology and other domains. This article defines the words “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” as the acquired abilities of the creative subject to manifest new material and ideal objects. In addition, the two words are described as a property or characteristic of the product of activity and of the environment. The author reviews the usage of terms “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” in the scientific publications of Lithuanian authors, and analyzes meaningful differences of the words. The quantitative research assesses all the publications in Lithuanian language which contain at least one of the terms in their titles and which were published between 1979 and 2019. During this period, 400 scientists submitted 426 publications which meet the previously mentioned criteria. It was found that the term “kūrybiškumas” is accepted by the majority of the Lithuanian researchers (80.75%). This word is found in 76.76% of publication titles and 68.08% of texts. The analysis of publications revealed that the meaningful difference between the words “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” can be doubted, therefore the meaning of the two terms is the same. Both words (“kūrybiškumas” and “kūrybingumas”) can be used to describe the creator, the creation process, the work or the result, and the environment. The term “kūrybiškumas” is broader and the meaning is somewhat wider than that of the term “kūrybingumas”. In order to avoid the confusion related to the use of the two terms, the author suggests to use only the word “kūrybiškumas”. Alternatively, the terms “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” should be considered as synonyms. [From the publication]

• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Inovatyvių mokymo/mokymosi metodų taikymas technologijų dalyke ugdant mokinių kūrybiškumą: empirinės įžvalgos / Ariana Numgaudienė, Alicija Ramanauskaitė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2014, Nr. 25, p. 110-117.
• Jaunesniųjų paauglių intelekto tipai ir kūrybiškumo ypatumai / Reda Urnikienė, Virginija Dapkevičienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2006, Nr. 4 (11), p. 82-88.
• Kūrybingumo galios: daiktinės aplinkos dizaino formavimas mokymo(si) procese / Jonas Jakaitis. Miestų želdynų formavimas 2016, Nr. 1 (13), p. 151-163.
• Kūrybingumo ir inovacijų psichologija / Junona Almonaitienė. Kaunas : Technologija, 2000. 74 p.
• Kūrybingumo ir kitų su kūryba susijusių žodžių apibrėžčių diskurso analizė lietuvių kalbos žodynuose / Aurelija Ganusauskaitė, Agnė Blažienė, Jolita Vveinhardt. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2020, 24, p. 70-87.
• Kūrybingumo konstrukto apibrėžčių teorinė analizė ir problematika / Aurelija Ganusauskaitė, Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė. Regional formation and development studies. 2020, Nr. 1 (30), p. 15-30.
• Kūrybinių industrijų terminai: aprėptis ir tvarkyba / Rasuolė Vladarskienė. Terminologija. 2017, 24, p. 177-186.
• Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos : disertacija / Gediminas Bersenevičius. Šiauliai, 2010. 178 p.
• Kūrybiškumo sampratų klasifikacija ir kūrybiškumo sąvokos apibrėžtis / Gediminas Beresnevičius. Terminologija. 2022, 29, p. 76-93.
• Kūrybiškumo taikymas Klaipėdos organizacijų veikloje / Erika Župerkienė, Rugilė Šimanskytė. Regional formation and development studies. 2014, Nr. 2 (13), p. 127-135.
• Svetimžodis kreatyvus, -i ir jo vediniai: reikšmės ir atitikmenys / Robertas Stunžinas. Bendrinė kalba. 2015, 88, p. 1-9.
• Technologinis ugdymas kaip 5-6 klasių mokinių kūrybingumo socioedukacinis veiksnys : disertacija / Ilona Valantinaitė. Vilnius : Edukologija, 2011. 202 p.
• Z karta: kūrybingumas ir integracija / Palmira Pečiuliauskienė, Ilona Valantinaitė, Vilija Malonaitienė. Vilnius : Edukologija, 2013. 453 p.