Baudžiamoji atsakomybė už gimusio gyvybingo vaiko sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo
LTKuomet kalbama apie žmogaus vaisių (dar negimusį kūdikį) ir jam daromą poveikį realiame gyvenime galimos dvejopos situacijos. Tais atvejais, kuomet dėl motinos veiksmų prarandamas vaisius (negimęs kūdikis), pvz., įvyksta persileidimas, atliekamas abortas, paprastai siekiama sunaikinti moters organizme esantį vaisių, t. y., kad jis išnyktų, žūtų, kad jo nebūtų. Jeigu kūdikis gimsta gyvas ir miršta dėl sužalojimų, patirtų prieš gimstant, asmuo, padaręs tokius sužeidimus, yra atsakingas už tyčinį nužudymą arba neatsargų gyvybės atėmimą, priklausomai nuo kaltės formos, kuria jis veikė. Kitais atvejais, gali būti nustatomi pavojingi (rizikingi) motinos veiksmai, turinys tiesioginės įtakos vaisiui, bet nėštumas baigiasi gimdymu, t. y. gimsta gyvas naujagimis. Kitaip tariant, tokiu atveju moteris atlieka žalingus sau ir vaisiui veiksmus, tačiau nėštumas baigiasi gyvo naujagimio gimimu. Taigi kyla klausimas, kaip tokius motinos veiksmus reikėtų kvalifikuoti. Straipsnyje autorius bando ieškoti atsakymų į šiuos klausimus, pasitelkdamas filosofinius, medicininius bei teisinius argumentus. [Iš leidinio]
ENConsidering human unborn baby and the impact on it in real life, there are two different situations. The first situation, when due to actions of mother she loses her unborn baby (for example, miscarriage occurs or abortion is performed) happens because there is an aim to destroy an organism in woman’s body, for an unborn baby to disappear. If a baby is born healthy and dies because of injuries experienced before birth, the person who caused them is completely liable for the intentional murder or careless deprivation of life, depending on the form of guilt. There is another option: dangerous mother’s actions can be identified, which have a direct influence on organism, but pregnancy ends with childbirth - a newborn is born alive. In that case, woman performs harmful actions to herself and to progeny, but pregnancy ends with the birth of an alive baby. Therefore, the question arises how to qualify these actions of the woman. In the article, the author tries to find an answer to these questions using philosophical, medical and legal arguments. [From the publication]
- Aborto teisinio reglamentavimo aspektai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste / Edita Gruodytė. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (2), p. 739-752.
- Ar baudžiamosios atsakomybės taikymas motinai už gimusio gyvybingo naujagimio sveikatos sutrikdymą, kai neteisėti veiksmai, sukėlę padarinius sveikatai, atlikti vaisiui esant įsčiose, nepažeidžia jos teisės į privatų gyvenimą? / Benas Pečetauskas. Teisės apžvalga 2022, Nr. 2(26), p. 161-185.
- Ar iki 22-os nėštumo savaitės neišgyvenusio žmogaus vaisiaus palaikų sunaikinimas kartu su medicininėmis atliekomis nepažeidžia teisės būti oriai palaidotu? / Rosita Dulinskaitė. Teisės apžvalga 2019, Nr. 1(19), p. 2-22.
- Baudžiamosios teisėkūros labirintai : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas ir teismų praktika taikant Baudžiamojo kodekso 178 ir 180 straipsnius / Alvydas Pikelis. Vilnius : Petro ofsetas, 2011. 191 p.
- Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 1, Baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai / Vytautas Piesliakas. Vilnius : Justitia, 2009. 440 p.
- Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo / Andrius Narbekovas, Birut Obelenienė, Jonas Juškevičius, Kazimieras Meilius, Angelija Valančiūtė, Palmira Rudalevičienė, Danielius Serapinas, Daiva Bartkevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. 479 p.
- Nusikalstamos veikos sudėties požymio samprata ir ją lemiantys veiksniai / Paulius Veršekys. Teisė. 2012, t. 82, p. 198-214.
- Nusikaltimų žmogaus sveikatai samprata / Rita Aliukonienė. Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. P. 130-143.
- Probleminiai žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos klausimo aspektai nužudymo kontekste / Albertas Milinis, Agnė Baranskaitė, Armanas Abramavičius. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (3), p. 1123-1143.
