Juozas Gabrys Tautų Sąjungos užkulisiuose: politinė veikla

LTStraipsnyje nagrinėjama Juozo Gabrio politinė veikla Ženevoje, Tautų Sąjungos aplinkoje 1927–1939 m. Tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip jo veikla iš žurnalistinių ir verslo interesų peraugo į siekį daryti įtaką Lietuvos diplomatijai. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Ženevoje veikė Lietuvių informacijos biuras, kuris nereguliariai buvo remiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, bet daugumą savo leidinių Gabrys finansavo pats. Jis ir jo bendradarbiai nevengė provokacinių šmeižto akcijų lietuvių diplomatų ir vyriausybės, ypač Augustino Voldemaro, atžvilgiu, siekdami gauti daugiau užsakymų prolietuviškai propagandai. Šiomis priemonėmis Juozas Gabrys siekė ir pats įsitvirtinti diplomatijoje – gauti postą Užsienio reikalų ministerijoje arba kurioje nors Europos sostinės ambasadoje ir kontroliuoti užsienio politikoje priimamus sprendimus. Kadangi jam to pasiekti nepavyko, jo aplinkos įtaką, kuri tikrai egzistavo, galime matuoti tik informacijos sklaidos apie Lietuvą ir žinių apie Tautų Sąjungos sprendimus atžvilgiais. [Iš leidinio]

ENThe political activity of Juozas Gabrys at the League of Nations in Geneva from 1927 to 1939 is the main subject of this article. He and his colleagues established Lithuanian Information Bureau here in the 1930s and worked as journalists. Gabrys also sought to gain a position as a Lithuanian diplomat and the best possibility for that was the post of an ambassador to the League of Nations in Geneva. He thought that his mission was to propagate Lithuanian interests in Western Europe, and the fact that he had started this activity before World War I, should have granted a good and prosperous life for himself as well. Unfortunately, good intentions not always were embodied in the fruitful results. As for the image of the Lithuanian activity in Geneva, not all of Gabrys’ actions succeeded in a positive way. Of course, at the surroundings of the League, Lithuania was seen and heard not only from Gabrys’ publications, but also from official Lithuanian information agencies and legislations. But maybe his irony and accusations worked as stimulator for other Lithuanian journalists and politicians? And maybe his true role at the scene of diplomacy was not to make the decisions, but to take into account every decision made and explain it to the society of Lithuania and Geneva. [From the publication]

• Don Kichotas prieš Prometėją : tarpukario lietuvių-lenkų iracionalioji diplomatija / Algimantas Kasparavičius. Darbai ir dienos. 2002, t. 30, p. 49-72.
• Eduardas Turauskas (1896-1966) : ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys / Joana Viga Čiplytė. Vilnius : Versus aureus, 2016. 622 p.
• Juozas Gabrys, Karlas Lindhagenas ir lietuvių- švedų ryšiai XX a. pradžioje / Saulius Pivoras. Istorija. 2009, Nr. 74, p. 23-32.
• Juozo Gabrio veikla Tautų Sąjungos užkulisiuose: žurnalistika ar diplomatija? / Monika Šipelytė. Lietuvos istorijos studijos 2021, t. 48, p. 33-51.
• Lietuvos diplomatijos istorija : (1925-1940) / Vytautas Žalys. Vilnius : Versus aureus, [2007]-2012. 2 t. (3 kn.).
• Lietuvos ir Lenkijos santykiai Tautų Sąjungoje / Gintautas Vilkelis. Vilnius : Versus aureus, 2006. 230 p.
• Lietuvos Respublikos politiniai ir diplomatiniai santykiai su Prancūzija 1919-1940 m : disertacija / Vilma Bukaitė. Vilnius, 2013. 333 p.
• Self-proclaimed diplomats: Catalan-Lithuanian cooperation during WWI / Joan Esculies, Vytautas Petronis. Nationalities papers. 2016, Vol. 44, no. 2, p. 340-356.