Sociologijos metodas. Istorinio proceso analizė

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sociologijos metodas. Istorinio proceso analizė
Alternative Title:
Sociological method. A comparative historical analysis
In the Journal:
Sociologija. Mintis ir veiksmas [Sociology. Thought and Action]. 2006, Nr. 1 (17), p. 42-60
Keywords:
LT
Metodai; Metodologija; Mokslas; Pozityvizmas; Postpozityvizmas.
EN
Method; Methodology; Science; Positivism; Postpositivism.
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje, pasitelkiant metametodinę ir lyginamąją istorinę analizę, svarstomi metodo kilmės ir jo raidos klausimai. Daroma prielaida, kad sociologija tinkamiausiai išreiškia švietėjišką eksperimentinio mokslo, kuris įvardijamas kaip tyrimas, idėją. Ankstyvieji sociologijos klasikai laipsniškai institucionalizuoja trijų terminų – sociologija–tyrimas–metodas – jungtį. Pagrindinis šios jungties terminas yra metodas. Kaip tik todėl genealoginis metodo aptarimas gali padėti išskliausti „savaime suprantamus“, arba „esminius“, metodo požymius. Čia nagrinėjami metodo sudaiktinimo padariniai – metodologinis dualizmas. Aptariamas problemiškas metodo ir kalbos vartojimo santykis. Daroma išvada, kad vienpusiško požiūrio į metodą, o kartu ir rutininės metodinės praktikos, padarinys – empirinio lygmens, kuris yra skiriamasis sociologijos bruožas, sunykimas. Todėl svarbu skirti metodą ir metodologiją, kuri, reikalaudama pažinti istorinę pusę, yra konceptualių įžvalgų šaltinis. [Iš leidinio]

ENThis article draws on meta-methodological and comparative historical analysis to discuss the origin of method and its evolution. It is assumed that sociology best expresses the idea of the enlightened experimental science, understood as research. The early classics of sociology gradually institutionalised the connection between three terms – sociology, research, and method. The key term in this connection is method. Thus, a genealogical discussion of method can help unravel its “self-evident” or “essential” features. The article examines the consequences of the objectification of method – the methodological dualism. It discusses the problematic relation between method and language. The article argues that a one-sided view of method, as well as its routine practice, results in the obsolescence of the empirical dimension, which is the defining feature of sociology. Therefore, it is important to distinguish method and methodology, which serves as the source of conceptual insights by requiring knowledge of the historical background.

ISSN:
1392-3358; 2335-8890
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9462
Updated:
2018-12-20 23:11:25
Metrics:
Views: 77    Downloads: 3
Export: