XVIII-XIX a. žemaičių medžio raižiniai: sociokultūrinis žvilgsnis

LT2020 m. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyko paroda "Ir žodis tapo reginiu: vaizdiniai pasakojimai XVIII-XX a. lietuvių medžio ir linoraižiniuose". Jos tikslas buvo parodyti raižytojų įvaizdintas biblines, šventųjų gyvenimo istorijas (senieji XVIII-XIX a. medžio raižiniai) ir literatūros kūrinių iliustracijas (XX a. medžio ir linoraižiniai) išryškinant stilistines sąsajas tarp žemaitiškų liaudies raižinių ir XX a. grafikų kurtų atspaudų. Tikslas buvo pasiektas, tačiau paraštėse liko įdomybių, kurios atsiskleidė rengiantis parodai, tačiau nebuvo akcentuojamos eksponuojant kūrinius, kadangi vaizdiniai pasakojimai tuomet buvo apsibrėžti tik kaip tiesioginės biblinės ar literatūrinės istorijos, perteiktos raižytojo rankų. Tad šis tekstas anuometinius pasakojimus papildys nuorodomis, kontekstualiau atskleidžiančiomis raižiniuose įvaizdintus pasakojimus. Straipsnyje su skaitytoju bus dalijamasi žiniomis apie raižinių sukūrimo aplinkybes ir autorius. Kiek išsamiau nei kiti raižytojai bus pristatomas Aleksandras Vinkus-Vitkauskas, kurio 190-ąsias gimimo ir 110-ąsias mirties metines šiemet minime. Pasakojimai čia įgis platesnius istorinius, sociokultūrinius kontekstus, įžvelgtus tyrinėjant atskiras raižinių detales ar išraižytus tekstus. Tyrimo objektu pasirinkti XVIII-XIX a. žemaičių medžio raižiniai, nes būtent ši parodos eksponatų grupė pasirodė iškalbingesnė, nei leido atskleisti išsikeltas parodos tikslas. Raižiniai tyrinėjami taikant naratyvinį, ikonografinį, lyginamąjį, formaliosios analizės ir socialinės dailės istorijos metodus. Tekste pristatoma keletas įdomesnių autorių ir kūrinių, atskleidžiami kai kurių ikonografinių tipų specifiniai ypatumai, įvardijami sociokultūriniai veiksniai ir istorinės aplinkybės, lėmusios analizuojamų kūrinių atsiradimą ir funkcionavimą visuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Medžio raižiniai; Žemaitija (Samogitia); Aleksandras Vinkus-Vitkauskas,; Liaudies menininkai; Ikonografija; Sociokultūrinis kontekstas; Wood carvings; Folk masters; Iconography; Socio-cultural context.

ENIn 2020, the M. K. Čiurlionis National Museum of Art hosted the exhibition ‘And the Word Became a Sight: Visual Narratives in Lithuanian Wood Carvings and Linocuts of the Eighteenth to the Twentieth Centuries’. The purpose of the exhibition was to showcase scenes from the Bible, stories of the lives of the saints (the old eighteenth-nineteenth-century wood carvings), and illustrations of literary works (twentieth-century wood engravings and linocuts). Although the purpose was achieved, quite a few interesting aspects revealed during the preparation for the exhibition were left behind and overlooked during it, since the visual narratives were defined as direct biblical or literary stories brought to the audience by the carver. Therefore, this text will merely supplement these narratives with additional references that provide more context to the narratives of the engravings. The article dwells on the circumstances and authors of the works; among other authors, the focus is slightly stronger on Aleksandras Vinkus-Vitkauskas, whose 190th birth anniversary and 110th death anniversary will be commemorated in 2022. The narratives will gain broader historical and socio-cultural contexts that were discerned while exploring individual carving details or carved texts. Research was focused on eighteenth-nineteenth-century Samogitian wood carvings, as it was this particular group of exhibits that transcended the purpose of the exhibition in its eloquence. The article offers a short description of a number of interesting authors and pieces and explains specific qualities of certain types of iconography. [From the publication]

• Biblinių ir hagiografinių siužetų plėtotė tradiciniame lietuvių folklore / Aušra Kairaitytė. Lietuvos etnologija. 2012, 12 (21), p. 123-144.
• Tradicinės lietuvių liaudies skulptūros siužetų pasiskirstymas / Skaidrė Urbonienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2002, t. 21, p. 107-126.