Pagonybė

LTPriėmus krikštą 1387 m. Lietuvoje ir 1413 m. Žemaičiuose, pirmoji formali christianizacijos fazė baigėsi, ir prasidėjo laikotarpis, kuriuo krikščionybė per retą parapijų tinklą ėmė skverbtis į Lietuvą gilyn. Šio straipsnio tikslas - nušviesti ne geografinę tikėjimo sklaidą, o sunkiau apčiuopiamą gyventojų religingumo matmenį, ne krikščionybės priėmimo intensyvumą, o reliktinį intensyvumą, t. y. tai, kas liko iš pagoniškos tradicijos ir gyvavo LDK etninėse teritorijose [p. 441].

• Apie senosios baltų religijos likimą. Liaudies kultūra 2011, 2, 21-24.
• Apie tikrąją pagonybę. Etninė kultūra 2009, 8, 46-48.
• "Glorijos" motyvas XIX a. - XX a. I pusės lietuvių liaudies kryžiuose. Ornamentas: XVI-XX a. I pusės paveldo tyrimai. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 286-322, 438-450.
• Senosios baltų mitologijos ir religijos likimas. Lituanistica 2012, 1, 89-95.
• Senųjų lietuvių sociokultūrinės mutacijos (nunykimo) bruožai (3). Istorija 2008, 71, 65-75.
• The Catholic reform in West Lithuania. Kirchen- und Kulturgeschichtsschreibung in Nordost- und Ostmitteleuropa: Initiativen, Methoden, Theorien. Berlin: Lit, 2006. P. 181-190.
• XVIII-XIX a. žemaičių medžio raižiniai: sociokultūrinis žvilgsnis. Menotyra 2022, 29, 1.