Kauno jėzuitų vienuolyno fundacijos rėmėjai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kauno jėzuitų vienuolyno fundacijos rėmėjai
Alternative Title:
Sponsors for the foundation of the Kaunas Jesuit Monastery
In the Book:
Nuo apaštalų iki kankinių. Jėzaus Draugijos reprezentavimo modeliai nuo pat pradžių iki uždraudimo. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas ; Vilnius : Versus aureus, 2016. P. 121-138
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Jėzuitai; 16 amžius; 17 amžius; Kauno jėzuitų vienuolynas (Kaunas Jesuit Monastery); Martynas Piadzevskis; Pertras Šiukšta; Andrzej Skorulski; Rėmėjai; Jesuits; 16th century; 17th century; Sponsors.
Keywords:
LT
16 amžius; 17 amžius; Andrzej Skorulski; Jėzuitai / Jesuits; Martynas Piadzevskis; Pertras Šiukšta; Rėmėjai; Vienuolijos / Monasteries.
Summary / Abstract:

LTJėzuitai buvo vieni svarbiausių Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo reformos įgyvendintojų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, sukūrę naują požiūrį į pamaldumą, daug dėmesio kreipę į žmogaus asmeninių savybių ugdymą, intelektinę veiklą, švietimą. Dar XVI a. pabaigoje atvykę į Vilnių, XVII a. pirmojoje pusėje jėzuitai apsigyveno Kaune, viename svarbiausių Lietuvos miestų. Tačiau jų įsikūrimo aplinkybės išliko miglotos, o istoriografijoje pateikiami duomenys byloja apie nemažas kliūtis, su kuriomis jėzuitai susidūrė Kaune. Šiam miestui buvo būdinga tai, kad nemenką jo gyventojų dalį sudarė vokiečių kilmės miestiečiai, kurie Reformacijos epochoje tapo evangelikais (liuteronais). 1577 m. prie Rotušės aikštės, Vokiečių (Vokės) kampe, privačiuose namuose pradėjo veikti liuteronų maldos namai, buvo laikomos viešos pamaldos. Šie Rotušės aikštės rytinėje linijoje, garbingoje miesto vietoje, stovėję liuteronų maldos namai buvo lyg rakštis katalikams. XVII a. liuteronai aktyviai dalyvavo Kauno savivaldoje, buvo įsitvirtinę magistrate, jeigu galėjo, darė kliūčių Katalikų bažnyčios plėtrai mieste. Atsinaujinanti Katalikų bažnyčia XVI–XVII a. sandūroje Kaune steigė naujus vienuolynus, tačiau tam reikėjo nemenkų materialinių lėšų bei sklypo palankioje vienuolyno veiklai miesto vietoje. Tas sklypas turėjo atitikti atitinkamos vienuolių regulos reikalavimus, kitaip nebuvo duodamas Bažnyčios vyresnybės leidimas vienuolynui kurti. [Iš straipsnio, p. 121]

ENThis article analyses circumstances, so far vague in historiography, of the Jesuits settlement in Kaunas in 1628–1642. Three most significant sponsors of the Kaunas Jesuits, as pointed out by historian Jesuit Albert Wijuk-Kojalowicz in his book in 1650 – Martynas Piadzevskis, Pertras Šiukšta and Andrzej Skorulski – were taken as a reference point while searching data about specific properties and circumstances under which these properties were allotted to the Kaunas Jesuits. The least information was found about the side judge of Kaunas land – Martynas Piadzevskis (lived in ?–1633). Pėdžiai in powiat of Kaunas was his patrimonial property, besides, he held the royal property of Paobelis in the powiat of Kaunas; therefore, it is possible receipts from these properties were allocated to the Kaunas Jesuits. Whereas, testaments and other documents of Petras Šiukšta (?–1635), Judge of Samogitia land court, and Andrzej Skorulski (1554–1637), marshal of Kaunas powiat, were found in the archives. It revealed that in 1632, P. Šiukšta bequeathed to Jesuits Jaugiliai property in the Duchy of Samogitia, and in 1635, allocated rights of patronage to patrimonial Apytalaukis Church. In 1628, Andrzej Skoruslki bequeathed patrimonial Skaruliai manor in Kaunas powiat, however, he changed his will in 1637 and left to Jesuits Bartkuškio property of Musninkai in Vilnius powiat. Two sons of A. Skorulski, Zachary and Paul, became the Kaunas Jesuits. This way, average nobles of Kaunas powiat sponsored foundation of Jesuits in Kaunas.However, these receipts were too small for Jesuits to settle in Kaunas; besides, House of Prayer of Lutherans was functioning in the most prestigious place in Kaunas, in Rotušės square. Following the tradition of St. Ignatius Loyola, Jesuits used to settle in the most honourable places of city centres for them to be seen and be able to make the biggest influence; therefore, Jesuits settled in Kaunas only when, after receiving a present from Jesuit brothers Wijuk-Kojalowicz in 1642, purchased a plot in the Rotušės square not far from Lutheran Church, which after a long fight in the eighth decade of the 17th century, was finally evicted from the Rotušės square. Jesuit Church of St. Francis Xavier was opened only at the end of the 17th century as the construction process lingered due to wars, lack of money or other difficulties. Till then, Jesuits mostly prayed in St. Nicholas church of the Benedictines. [From the publication]

ISBN:
9786094672460
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/93637
Updated:
2022-07-16 12:49:16
Metrics:
Views: 18    Downloads: 3
Export: