Ekspertinis vertinimas teisėkūros procese: tarp diskrecijos ir konstitucinių imperatyvų

LTŠiame straipsnyje siekiama pažvelgti į sunkiai apibrėžiamas ekspertinių konkrečios srities žinių taikymo teisėkūros procese galimybes ir pasvarstyti apie jų norminius pagrindus. Straipsnio išeities taškas – vienas iš konstituciocentrinės teisinės sistemos elementų, t. y. nuostata, kad konstitucinėje teisėje nėra spragų, todėl bet kurį viešosios valdžios teisinį sprendimą turi būti įmanoma kontroliuoti dėl jo atitikties Konstitucijai5. Straipsnio tikslas – įvardyti svarbiausias Lietuvos konstitucines nuostatas, kuriomis užtikrinamas ekspertinių konkrečios srities žinių indėlis į teisėkūros procesą. Straipsnio objektas – konstitucinės nuostatos, įpareigojančios teisėkūros subjektą užtikrinti kokybišką ekspertų indėlį į teisėkūros procesą. Straipsnyje aptariama problematika teisėtyros darbuose nėra visapusiškai analizuota. Čia remiamasi autoriais, analizavusiais aktualias konstitucinės jurisprudencijos nuostatas (išskirtini A. Andruškevičius ir kt., E. Kūris, E. Jarašiūnas), taip pat autoriais, kurie tam tikrais aspektais analizavo ekspertinių žinių taikymą teisėkūros procese (P. Ragauskas, A. Limantė ir kt.).Pirmoje dalyje aptariama ekspertinių konkrečios srities žinių taikymo teisėkūros procese samprata ir norminis įtvirtinimas. Antroje dalyje pateikiami iš konstitucinės jurisprudencijos kylantys reikalavimai, leidžiantys užtikrinti ekspertinių žinių taikymą teisėkūros procese. Trečioje dalyje pateikiama įžvalgų apie procesinių prielaidų konstituciniu lygmeniu kvestionuoti ekspertinio vertinimo teisėkūros procese potencialą. Pabrėžtina, kad šiame straipsnyje pateikiama pirminių teorinio pobūdžio įžvalgų, kuriomis remiantis tęsiami teisėkūros proceso tyrimai ir konkrečių atvejų analizė. Šiuo straipsniu nesiekiama kvestionuoti priimtų teisės aktų turinio. Jame pabrėžiamas konstitucinių standartų užtikrinimo elementas lemia, kad aktualiausias yra teisėkūros procesas, kuris yra Konstitucinio Teismo kompetencija. Be to, straipsnyje atliekama teisėtyros darbų analizė, leidžianti įvertinti ekspertinių žinių taikymo teisėkūros procese galimybes konstituciniu lygmeniu, taip pat įvardijamos darbo tikslui pasiekti aktualios konstitucinės jurisprudencijos nuostatos.

• Įstatymų leidyba Lietuvoje : samprata ir institucinis modelis / Petras Ragauskas. Vilnius : Teisės institutas, [2005]. 231 p.
• Konstitucija, teisėkūra ir konstitucinė kontrolė : retrospekciniai ir metodologiniai svarstymai / Egidijus Kūris. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai / sudarė Egidijus Kūris ir Elena Masnevaitė ; mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Klaipėda: Druka, 2012. P. 54-91.
• Konstitucinės justicijos procesas Lietuvoje : optimalaus modelio paieška : disertacija / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Vilnius, 2017. 1 pdf (536 p.).
• Krizė, teisės viešpatavimas ir žmogaus teisės / mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Šiauliai : Titnagas, 2015. 525 p.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir laikas: optimalaus rezultato beieškant / Donatas Murauskas. Konstitucionalizmo idėja, bendroji Europos teisė ir Lietuvos konstitucinė tradicija / sudarytojai Jevgenij Machovenko, Indrė Isokaitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 195-225.
• Parlamento institucionalizacija ir teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis : monografija / Alvidas Lukošaitis ; Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 262 p.
• Teisėkūra ir teisės socialinis veiksmingumas / Remigijus Šimašius. Jurisprudencija. 2004, Nr. 54 (46), p. 62-73.
• Teisėkūros tobulinimo keliu : teisės aktų vertinimas, jo rūšys bei plėtotė / Agnė Limantė. Teisės problemos. 2017, Nr. 2 (94), p. 22-43.
• Teisės ir politikos santykio jurisprudenciniai modeliai ir jų taikymo galimybės / Ramunė Miežanskienė, Vytautas Šlapkauskas. Jurisprudencija. 2013, Nr. 20 (2), p. 429-450.
• Teisės į gerą administravimą (atsakingo valdymo principo) sampratos doktrininiai aspektai bei įgyvendinimo pavyzdžiai aplinkos apsaugos teisėje / Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė. Teisė. 2009, t. 72, p. 82-95.