Įstatymo samprata: istorinis, lyginamasis ir nacionalinis aspektai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Įstatymo samprata: istorinis, lyginamasis ir nacionalinis aspektai
Alternative Title:
Conception of the statute: historical, comparative and national aspects
In the Journal:
Parlamento studijos. 2005, nr. 4, p. 59-89
Keywords:
LT
įstatymas; Konstitucija; įstatymo samprata.
EN
the law; the Constitution; the conception of law.
Summary / Abstract:

LTLietuvoje įstatymas dažniausiai analizuojamas vien kaip nacionalinės teisės akto rūšis. Straipsnio autoriaus nuomone, šiuolaikinės įstatymo sampratos tyrimas turėtų būti papildytas istoriniu ir lyginamuoju tyrimu, kurie atskleistų įstatymo raidą ir jo vietų šiuolaikinėse nacionalinės teisės sistemose. Tradiciškai įstatymas suprantamas kaip atstovaujamosios valdžios institucijos specialia tvarka priimtas pirminis teisės aktas, nustatantis teisės normas, reguliuojančias svarbiausius visuomeninius santykius ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Lietuvos nacionalinė teisė kuriama Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu, įtvirtinus konstitucinės justicijos institutą, Konstitucija tapo tikm viso šalies teisinio gyvenimo centru. Konstitucinis Teismas nuolatos tikrina įstatymų konstitucingumą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ryškėja ir nauji įstatymo sampratos bruožai. Dabar nebetiktų ir toliau įstatymą įvardyti kaip pirminį teisės aktą. Moderniojoje teisėje toks yra tik vienas aktas - Konstitucija, kuris tradiciškai vadinamas pagrindiniu įstatymu, tačiau pagal savo požymius iš tikrųjų esantis aukščiausiąja steigiamąja teise. Įstatymas pagal visus savo parametrus privalo atitikti šią aukščiausiąją teisę. Kartu pažymėtina, kad įstatymas priklauso artimiausiam Konstitucijai teisinio reguliavimo sluoksniui. Tai demokratiškas teisėkūros instrumentas, reguliuojantis svarbiausius santykius visuomenėje. įstatymų leidėjui kyla pareiga laikytis Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atskleistų Konstitucijos reikalavimų įstatymų leidybai. [Iš leidinio]

ENIn Lithuania, laws are most often analysed as a kind of national legal acts. In the opinion of the author, the research on contemporary concept of law should be added with historic and comparative studies that would disclose the development of the law and its place in contemporary national law system. Traditionally, laws are perceived as initial legal acts, approved by representative authorities in special procedures; they set legal norms, regulate important public relations, and represent supreme legislative power. National law of Lithuania is created on the basis of the Constitution. After the establishment of the constitutional justice, the Constitution became the centre of country’s legal life. The Constitutional Court constantly checks the constitutionality of legal acts. In addition, the jurisprudence of the Constitutional Court discloses some new features of the concept of laws. Now, laws can not be considered as initial legal acts. Modern law establishes the only one initial legal act – the Constitution, which traditionally is called as the main law, and, according to its features, represents supreme constitutive law. All parameters of laws must correspond to such supreme law. It is important to notice that laws belong to a circle of legal regulations that is the closest to the Constitution. Laws are instruments of democratic legislation; they regulate the most important public relationship. Legislators must obey requirements to the legislation disclosed at the jurisprudence of the Constitutional Court.

ISSN:
1648-9896
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7075
Updated:
2021-03-22 09:00:35
Metrics:
Views: 58
Export: