Liaudies medicina Mažosios Lietuvos sveikatos sistemoje XIX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje : disertacija

LTLiaudies medicina, kaip tyrimų objektas, išryškėjo dar XIX a. pabaigoje ir sveikatos sistemoje išlieka svarbi iki šiol. Skirtingų požiūrių, praktikų ir institutų egzistavimas vienoje erdvėje patenka į medicininio pliuralizmo problematiką. Šiandieninę sveikatos sistemą Europoje veikia įvairių sociokultūrinių grupių nuostatos bei patirtis. Vadinasi, medicinos pliuralizmo problematiką tikslinga tirti sutelkiant dėmesį į pagrindinį klausimą – kaip žmonių religija, etniškumas ir socialinė aplinka veikė sveikatos sistemą Mažosios Lietuvos istorijoje? Tyrimo tikslas – atskleisti ir įvertinti liaudies medicinos vietą Mažosios Lietuvos sveikatos sistemoje XIX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Atlikti etnografiniai tyrimai – stebėjimas dalyvaujant ir pusiau struktūruoti interviu. Būtent stebėjimo metodas (atliktas ligoninėje) vertė permąstyti įprastai liaudies medicinos tyrimuose nusistovėjusias prieigas bei paskatino į ją pažvelgti oficialiosios medicinos kontekste. Istoriniam naratyvui atkurti liaudies ir oficialiosios medicinos faktų buvo ieškoma archyvuose ir muziejuose. Medicinos sistema (žinios, praktikos ir institucijos) nagrinėjama moksliškumo, tradicijos ir socialinės aplinkos aspektais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kuo labiau priartėjama prie asmens, tuo sveikatos sistemos vaizdas darosi pliuralistiškesnis ir kiekvieno pateikėjo atveju trinarė medicinos sistema įgauna savitų atspalvių. „Kultūrinių spalvų kompozicija“ visuomenėje, bendruomenėje ir vieno individo patirtyje gali gerokai skirtis, todėl ir pacientus (pateikėjus) derėtų vertinti kaip sveikatos sistemą kuriančias socialines figūras. Nuo jų sociokultūrinio konteksto ir patirties keičiasi sveikatos sistema. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Mažoji Lietuva; Sveikatos sistema; Liaudies medicina; Medicinos pliuralizmas; Etnomedicina; Lithuania Minor; Folk medicine; Medical system; Medical pluralism; Ethnomedicine.

ENFolk medicine, as the object of research, emerged at the end of the 19th century and remains important in the health system until now. The existence of different attitudes, practices, and institutes in a single space falls under medical pluralism. Today's health system in Europe is influenced by the attitudes and experiences of various socio-cultural groups. Hence, it is expedient to investigate the issues of medical pluralism by focusing on the main question - how did the religion, ethnicity and social environment of the people function in the health system of the history of Lithuania Minor? The aim of the study was to reveal and evaluate the place of folk medicine in the health system of Lithuania Minor at the end of the 19th century - the beginning of the 21st century. There were ethnographic research carried out - observation with participation and semi-structured interviews. The method of observation (carried out in hospital) was to rethink the well-established access to traditional folk medicine research and led to a look at it in the context of official medicine. Historical narrative restoration of folk and official medicine facts was sought in archives and museums. The medical system (knowledge, practice and institutions) is examined in terms of science, tradition and social environment. The results of the study revealed that the closer the person is, the health system image becomes more pluralistic, and in the case of each submitter, the trilateral medical system gets its own shades. The composition of "cultural colors" in society, in the community and in the experience of one individual can vary considerably, so patients (presenters) should also be considered as social figures that create the health system. The health system is changing from their socio-cultural context and experience. [lvb.lt]

• Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biblioteka: medicinos ir farmacijos knygų rinkinys / Nijolė Raudytė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2022, t. 43, p. 21-47.
• Liaudies medicinos sampratos diskursas socialinės aplinkos, istoriškumo, moksliškumo kategorijų kontekstuose / Jonas Tilvikas. Tiltai. 2022, Nr. 1 (88), p. 63-79.
• Mitinė vaikų ligų samprata ir jų ribinė raiška tradiciniame lietuvių pasaulėvaizdyje / Vita Džekčioriūtė-Medeišienė. Tautosakos darbai 2022, 64, p. 93-113.
• „Sveikatos“ ir „negalavimo“ traktuotės tarp alternatyviąją mediciną praktikuojančių asmenų XXI a. pradžios Lietuvoje / Reda Šatūnienė. Res humanitariae. 2020, t. 27, p. 77-90.