Šiaurės Lietuvos etninė muzika

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šiaurės Lietuvos etninė muzika
In the Journal:
Žiemgala. 2006, Nr. 1, p. 6-12
Keywords:
LT
Žiemgala; Liaudies muzika; Regionai.
EN
Ziemgala; Region.
Summary / Abstract:

LTŠiaurės Lietuvoje skambėjo daugiabalsė etninė muzika, kuri buvo dvejopa: paralelinė ir polifoninė. Paralelinė muzika giedota visame plote, polifoninė – tik šiaurės rytų Aukštaitijoje. Čia giedotos ir vienbalsės ganymo dainos. Paralelinė muzika, kai giedamai mažorinių dermių melodijai pritariama stipriu antruoju (retsykiais ir trečiuoju) balsu, gali būti vakarų baltų, senovėje turėjusių artimų sąsajų su vakarų ir netgi pietų slavais, palikimas. Polifoninė muzika, kuriai savitas savarankiškų balsų persipynimas, sąsajų Lietuvoje neturi, kaip kad visos didžiosios baltosios rasės etninėje muzikoje neturi lygiagrečių ir šiame krašte giedotos sutartinės. Daugiabalse muzika apgiedamas daugiausia šiltasis metų laikas, darbai, papročiai, vestuvės, giedojo ir moterys, ir vyrai. Pagal sandarą, atlikimą ir apgiedamą metų laikotarpį šiaurės Lietuvos daugiabalsė muzika ryškiai skyrėsi nuo pietų ir rytų Lietuvoje paplitusios vienbalsės muzikos, kuri buvo minorinė, atspindėjo daugiausia šaltąjį metų laikotarpį, žinoma, vestuves ir moteriškąją kultūrą. Autoriaus nuomone – tai rytų baltų, tampriai besisiejančių su rytų slavais, kultūros palikimas.. Etninės muzikos plotais išskirti šiaurės Lietuvoje gyvenusių kuršių, žiemgalių ir sėlių žemių neįmanoma – jie rodo tik žymiai bendresnes ir greičiausiai ankstyvesnes už genčių plotus kultūrines sritis. Taip pat neįmanoma ir polifonijos susieti su sėlių genties palikimu, nes archeologijos, kalbotyros ir istorijos mokslų duomenimis šios genties žemės buvo žymiai platesnės už palyginti gana nedidelį šiaurės rytų aukštaičių polifonijos plotą. [Iš leidinio]

ENThe polyphonic ethnic music in Northern Lithuania was of two kinds: parallel and polyphonic. The parallel music was sung in the whole area, and polyphonic music was sung only in northeastern Upper Lithuania. People of this region had sung monophonic grazing songs. The parallel music, when the strong second (sometimes the third) tone accompanies on the melody of the major tunes, may be a heritage of the western Balts, which had close links with western and southern Slavs. The polyphonic music (the mixing of separate voices is individual to it) does not have links in Lithuania, as well as all great white races do not have parallels to the sutartinės (glee), sung in this country, in their ethnic music. People usually sing polyphonic music for the warm-season, works, customs or weddings. These songs were sung by women and men. The northern Lithuanian polyphonic music differs badly from eastern Lithuanian monophonic music in structure, performance and the season that was sung about. The eastern Lithuanian one-voice music was minor it usually reflected cold-season, of course, weddings and feminine culture. The author believes that it is a heritage of the eastern Balts, which closely associates with eastern Slavs. To divide Curonians, Semigallians and Selonians, who lived in northern Lithuania, lands into the areas of the ethnic music is impossible. The polyphony can not be associated with the heritage of the Selonians tribe, because according to the data of the archaeology, linguistics and science of the history the territory of this tribe was significantly broader then quite small area of northeastern Upper Lithuanian polyphony.

ISSN:
1392-3781
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9088
Updated:
2019-02-05 13:52:01
Metrics:
Views: 88    Downloads: 5
Export: