Lietuvių gimtuvių papročių leksikos ypatybės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių gimtuvių papročių leksikos ypatybės
Alternative Title:
Specifics of Lithuanian birth giving customs lexis
In the Journal:
Vārds un tā pētišanas aspekti. 2006, 10, p. 102-109
Keywords:
LT
Eufemizmai; Frazeologiniai junginiai; Gimdymas; Gimdyvė; Gimtuvių papročiai; Leksika; Meška; Nėštumas; Simbolika; Totemas; Vilkas.
EN
Bear; Birth; Customs of birth; Euphemisms; Lexis; Parturient; Phraseological units; Pregnancy; Symbolism; Totem; Wolf.
Summary / Abstract:

LTStraipsnio objektas - XIX a. pab. – XX a. lietuvių gimtuvių papročių leksika. Straipsnyje aptariamos dvi svarbiausios gimtuvių papročių leksikos grupės – eufemizmai ir frazeologizmai, susiję su nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu periodu. Darbe išryškėja eufemizmų ir frazeologizmų regioniniai savitumai. Gimtuvių papročiuose kilmės požiūriu galima išskirti kelias nėščiosios pavadinimų leksikos grupes: a) savieji frazeologizmai (,šalnos pakąsta”, "kojas pašalusi” "vilko kųsta”, "bitės įgelta”, "vėjo pripūsta”, "vėju pasibėgusi”, "jau nebe viena vaikšto”); b) dialektizmai ("udroja”, "nupumpusi”, "palaikė”, "pritvinkusi”, "vėju pasibėgusi”); c) skolintiniai žodžiai ("drūta”, "baliauna”, "su bėda”, "su ragaže” ); Gimdymui įvardinti vartotos tam tikros simbolinės formulės, išreikštos frazeologizmais: "krosnis sugriuvo", "šeimininkė subyrėjo", "pečius persprogo", "pečių suardė", "puodai pabiro". Gimdyvei pavadinti galima išskirti dvi svarbiausias leksikos grupes: skolinius ("palaginė", "radnykė‘‘) ir eufemizmus, kurie vartoti tabuistiniais sumetimais. XIX a. pab.- XX a. pr. Aukštaitijoje ir Dzūkijoje sutinkami zoomorfiniai gimdyvės pavadinimai - vilkas ir meška. Apžvelgus vilko ir meškos simbolius, išryškėja šių gyvūnų semantika. Gimtuvių papročiuose vilkas pasirodo kaip totemas, giminės ir bendruomenės pradininkas. Vestuvių papročiuose jis atlieka mediatoriaus vaidmenį ir siejamas su svetimu, anapusiniu pasauliu. Gyvenimo ciklo papročiuose pastebėtos meškos simbolio sąsajos su erotine sfera. [Iš leidinio]

ENThe article covers the lexis of Lithuanian birth giving customs in the end of the 19th – the 20th-century. The article discusses the key groups of birth giving customs lexis – euphemisms and phraseology related to the pregnancy, labour and postnatal periods. The work emphasises regional specifics of euphemisms and phraseology. From the view point of the birth giving customs origin, several lexical groups for naming a pregnant woman can be distinguished: a) own phraseology (šalnos pakąsta (frostbitten), kojas pašalusi (with frostbitten legs), vilko kųsta (bitten by wolf), bitės įgelta (sting by bee), vėjo pripūsta (blown by wind), vėju pasibėgusi (has been running in the wind), jau nebe viena vaikšto (she’s walking not alone)); b) dialectisms (udroja, nupumpusi, palaikė, pritvinkusi (full), vėju pasibėgusi (has been running in the wind); c) borrowings (drūta (thick), baliauna, su bėda (with a trouble), su ragaže (with a basket)); Certain symbolic formulas were used for naming the birth giving. They were expressed in phraseology: krosnis sugriuvo (stove collapsed), šeimininkė subyrėjo (hostess fell into pieces), pečius persprogo (stove cracked, pečių suardė (stove was dismantled), puodai pabiro (pots fell down). In naming a birth giving woman, two major vocabulary groups can be distinguished: borrowings (palaginė, radnykė) and euphemisms used in tabooistic considerations. In the end of the 19th – the 20th-century in Aukštaitija and Dzūkija we meet zoomorphic names to a birth giving woman – a wolf, and a bear. In life-cycle customs, the links of the bear symbol with erotic sphere were noted.

ISSN:
1407-4737
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9032
Updated:
2013-04-28 16:52:29
Metrics:
Views: 35
Export: