Internal integration, differentation and individualization as essential features of contemporary first language teaching in primary education

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Internal integration, differentation and individualization as essential features of contemporary first language teaching in primary education
Alternative Title:
Vidinė integracija ir diferencijavimas bei individualizavimas - esminiai šiuolaikinio gimtosios kalbos ugdymo pradinėse klasėse bruožai
In the Book:
Contemporary education contexts / compiler L. Jašinauskas. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. P. 172-187
Keywords:
LT
Ugdymas / Education.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamos gimtosios, lietuvių, kalbos ugdymo pradinėse klasėse tendencijos: vidinė integracija, t. y. integraciniai ryšiai dalyko viduje, ugdymo proceso diferencijavimas ir individualizavimas, be to, aptariant integraciją, rašoma ir apie kalbine vaiko veikla pagrįstą praktinę kalbos mokymo kryptį. Gimtoji kalba, kaip mokomasis dalykas, pradinėse klasėse apima dvi plačias sritis: vaiko kalbos ugdymą ir literatūrinį lavinimą. Abi sritys turi ne po vieną sudedamąją dalį, ypač daugiaplanis kalbos ugdymas, nes vaikui reikia išmokti skaityti, rašyti, tobulinti savo sakytinę kalbą, reikšti mintis ir jausmus rašytine kalba, nors ir elementariai pažinti kalbos sandarą ir kt. Literatūrinis lavinimas apima ne tik grožinės, bet ir negrožinės literatūros skaitymą, tautos kultūros pradmenis, supažindinimą su teatru, televizijos, radijo laidomis, internetu. Lietuvių kalbos, kaip gimtosios, ugdymo turinys I–IV klasėse beveik visą XX a. tradiciškai skirstytas į gramatikos, skaitymo mokymą, amžiaus pabaigoje dar išskirta rišlioji kalba, t. y. teksto kūrimo mokymas. [...] Straipsnyje aptariamos filosofinės, psichologinės, pedagoginės mokymo dalykų integracijos prielaidos, išryškinami vidinės integracijos komponentai: kalbinės veiklos rūšys, kalbos vienetai, literatūrinis ir kalbinis ugdymas. Plačiai aptariamos trys vidinės integracijos ašys: sakytinės (kalbėjimo, klausymo) ir rašytinės kalbos (skaitymo, rašymo) integravimas, literatūros ir kalbos integracija, teksto, sakinio, žodžio, garso mokymo integracija. Pateikiama vidujai integruoto lietuvių kalbos, kaip gimtosios, ugdymo pavyzdžių, paimtų iš pirmųjų integruotų lietuvių kalbos vadovėlių „Šaltinėlis“ ir „Šaltinis“ atnaujintų leidimų: I klasės „Šaltinėlio“ ir II–IV klasės „Naujojo šaltinio“.Integruojant literatūros ir kalbos ugdymą mokymo priemonėse reikėjo sukurti logišką, aiškią sistemą, sudarytą iš dviejų lygiaverčių plotmių: pirma, numatyti savotišką literatūrinio ugdymo karkasą, kuris apimtų visų programoje numatytų skaitymo gebėjimų ugdymą, literatūros bei kultūros pradmenų pažinimą, ir antra, sukurti kalbos ugdymo gaires, kurios užtikrintų ne pabiras, o pagrįstas vaiko amžiaus tarpsnio psichologija ir kalbos mokslo dėsniais žinias bei gebėjimus. Šios plotmės yra susietos viena su kita begale sąlyčio taškų. Straipsnyje pateikiama svarbiausių integracinių ryšių schema. Kalbos lygmenų integracija sudaro sąlygas pačiam vaikui tyrinėti kalbą: skaitydamas tekstą, jį kurdamas mokinys praktiškai susipažįsta su kalbos, literatūros reiškiniais, atranda taisykles, mokosi rašybos ir skyrybos. Toks kalbos mokymasis atitinka šio amžiaus tarpsnio vaiko psichinius ypatumus.Straipsnyje aptariama diferencijavimo ir individualizavimo samprata, remiantis psichologijos mokslu pagrindžiama būtinybė diferencijuoti ir individualizuoti kalbos ugdymą, gvildenamos diferencijavimo ir individualizavimo problemos, parodoma, kaip ugdymo turinio diferencijavimas įgyvendintas ir gimtosios kalbos vadovėliuose „Šaltinėlis“ ir „Naujasis šaltinis“, kiek vietos juose skirta mokymo individualizavimui. Apibendrinant išryškinami svarbiausi straipsnio teiginiai. Vienas iš šiuolaikinio švietimo principų – visuminis, integruotas vaiko asmenybės ugdymas. Šis principas lemia ir integracijos būtinybę atskirų dalykų viduje, t. y. vidinę integraciją. Gimtosios kalbos, kaip daugiaplanio dalyko, sėkmingas ugdymas reikalauja numatyti ir sukurti vidinius integracinius ryšius. Pradiniame ugdyme išskiriamos šios lietuvių kalbos ugdymo integracijos ašys: a) sakytinės (kalbėjimas, klausymas) ir rašytinės (skaitymas, rašymas) kalbos, b) literatūrinio ir kalbinio ugdymo, c) kalbos vienetų – teksto, sakinio, žodžio ir garso – mokymo. Kalbos lygmenų integracija leidžia atsisakyti gramatizavimo ir sudaro sąlygas praktinei kalbos ugdymo krypčiai. Kitas šiuolaikinio švietimo bruožas – ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas leidžia kiekvienam vaikui mokytis pagal savo išgales, o mokytojui objektyviai įvertinti jo pažangą, padėti kiekvienam vaikui pasijausti lygiaverčiu kolektyvo nariu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinė gramatizuota kryptis; Diferencijavimas ir individualizavimas; Kalbinės; Kalbinės veiklos sritys; Kalbos sandaros vienetai (lygmenys); Literatūrinis ir kalbinis; Literatūrinis ir kalbinis ugdymas; Praktinė kryptis; Ugdymas; Veiklos sritys; Vidinė integracija; Academic grammar-based method; Differentiation and individualization; Internal integration; Linguistic activities; Linguistic units (levels); Literary and linguistic development; Practical method.

ENThis article deals with the trends of teaching Lithuanian as a first language in primary education. The trends are internal integration, differentiation, and individualization. In addition, the article addresses the practical method of language teaching based on the child’s linguistic activities. Furthermore, the article discusses philosophical, psychological, and pedagogical assumptions regarding subject integration and advocates for an integrated teaching of a first language in today’s educational processes. The article highlights the components of internal integration, i.e. linguistic activities, linguistic units, and literary and linguistic development. Several examples from the first integrated textbooks of Lithuanian as a first language Šaltinėlis (grade 1) and Šaltinis (grades 2-4) are provided. Differentiation and individualization are defined and the most important features of differentiation and individualisation in first language teaching in primary education are highlighted. The psychology typical of the junior school age group determines the turn from an academic and grammar-based language teaching towards a more practical method of linguistic development designed in accordance with the child’s linguistic activities. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/89739
Updated:
2021-02-02 19:08:45
Metrics:
Views: 39
Export: