Tautinė tapatybė ir meninis ugdymas globalaus pasaulio akivaizdoje

LTReformuojant švietimo sistemą, neatsižvelgus į specialistų ir bendruomenės, pedagogų argumentus buvo sugriauta Lietuvoje unikali ir veiksmingai funkcionavusi muzikinio ugdymo sistema. Taip pat naikintos kūrybingai veikusios (įprasminusios konceptualias programas) ikimokyklinės įstaigos. Pastebimas vidurinio mokslo cenzą turinčių absolventų estetinio intelekto nuosmukis, jis vis didėja. Iki šiol nesuformuluota estetinio ugdymo koncepcija. Todėl nesukurta ir holistiniu principu, bendradarbiavimu pagrįsta kultūros bei švietimo institucijų remtina vieninga estetinio ugdymo sistema. Veiksniai, kuriais būtų galima daryti įtaką ugdant tautinį mentalitetą, mažai funkcionuoja. Vaikai, paaugliai neskatinami per neformalų ugdymą domėtis tautos kultūra, visuomenės meninis ugdymas grindžiamas žemos meninės vertės „popsine“ kultūra. Ypatingai ryškių transformacijų patyrė globalių technologinių procesų veikiami tautinio mentaliteto sandai: daina, kalba, istorinė atmintis, Tėvynės meilės idėja. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų ir paauglių neformaliam estetiniam ugdymui ir profesiniam meno mokymui. Situacija gali keistis tik bendruomenei ir valdininkijai suvokus, kad per tautinį mentalitetą ir kuriamas savitas kultūros vertybes Lietuva gali atsiskleisti globaliam pasauliui kaip patraukli ir savita valstybė. [Iš teksto, p. 80-81]Reikšminiai žodžiai: Meninis ugdymas; Estetinis ugdymas; Ugdymas; Jaunimas; Vertybės; Education; Youth; Values.