Geležies amžiaus kalvystės vietų identifikavimo problemos Lietuvos archeologijoje
LTStraipsnyje nagrinėjamos geležies amžiaus kalvystės vietų identifikavimo problemos Lietuvoje – sritis, kuri iki šiol buvo menkai tyrinėta ir dažniausiai grįsta fragmentiškais duomenimis ar netiksliomis interpretacijomis. Analizuojamos pagrindinės geležies archeometalurgijos tyrimų kryptys, „kalviškojo šlako“ terminijos problema, siūlomi tikslinimai, pristatomi makro- ir mikrolygmens kalvystės bruožai ir jų atpažinimo gairės. Ypatingas dėmesys skiriamas kalimo oksidų analizei ir jos rezultatams, kurie užsienio tyrimų praktikoje įrodyti kaip patikimiausi ilgalaikės kalvystės rodikliai. Aptariami pirminio atpažinimo ir sistemingo mėginių ėmimo principai, laboratorinės analizės bei papildomų metodų taikymo perspektyvos. Remiantis užsienio patirtimi, teikiamos rekomendacijos, kaip šiuos metodus pritaikyti Lietuvos archeologijoje, siekiant pereiti nuo nusistovėjusių fragmentiškų metodikų prie naujais duomenimis grįstų kompleksiškų tyrimų. Straipsnyje pabrėžiama, kad nuosekliai nenagrinėjant kalvystės vietų negalima atsakyti į fundamentalius klausimus apie gamybos apimtį, technologijų raidą, amato organizaciją ir jo indėlį į geležies amžiaus bendruomenių ekonomiką, karinę galią bei socialinės ir politinės struktūros formavimąsi. Reikšminiai žodžiai: geležies amžius, kalvystė, archeometalurgija, šlakas, kalvės, kalimo oksidai.
ENThe article examines the problems of identifying Iron Age blacksmithing sites in Lithuania – a field that has so far remained little studied, and its research was usually based on fragmentary data or imprecise interpretations. The main directions of iron archaeometallurgical research are analysed, alongside the issue of the term ‘blacksmithing slag’ and proposed terminological adjustments. The study presents the macro- and micro-level features of blacksmithing activity and guidelines for their recognition. Particular attention is given to the analysis of hammerscale, whose international research has demonstrated to be the most reliable indicator of long-term smithing. The principles of initial recognition, systematic sampling, laboratory analyses, and the potential of additional methods are discussed. Based on foreign experience, recommendations are formulated on how these approaches could be applied in Lithuanian archaeology, in order to move from the currently established fragmentary practices towards complex research grounded in new data. The article emphasises that, without a systematic investigation of blacksmithing sites, it is impossible to address fundamental questions about the production scale, technological development, the organisation of the craft, and its contribution to the economy, military capacity, and the formation of social and political structures in Iron Age communities. Keywords: Iron Age, blacksmithing, archaeometallurgy, slag, smitheries, hammerscale.
- Eksperimentinė archeologija kaip tyrimo metodas. Metodai Lietuvos archeologijoje: mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 685-722.
- Geležies gamybos Lietuvoje apžvalga. Lietuvos archeologija 2001, 21, 171-182.
- Geležies metalurgija Lietuvoje: archeologijos duomenys. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2010. 260 p.
- Geležies metalurgija Lietuvos teritorijoje iki XIII amžiaus. Archeologijos duomenys.. Klaipėda, 2007. 248 lap.
- Lietuviška geležis. Kaunas : Technologija, 2003. 147 p.
- Lietuvos geležies metalurgijos tyrimų istoriografinė apžvalga. Acta humanitarica universitatis Saulensis 2006, 1, 383-409.
- Marvelės kapinyno geležies dirbinių metalografiniai, mechaninių savybių ir elementinės sudėties tyrimai. Lietuvos archeologija 2010, 36, 153-182.
