LTStraipsnyje analizuojamos gimnazistų kalbinės nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu remiantis 2023–2024 mokslo metais Lietuvos mokyklose atlikto tyrimo kiekybiniais duomenimis – mokinių atsakymais apie kalbines nuostatas dėl lietuvių kalbos. Tyrimo klausimynu, paremtu etnolingvistinio gyvybingumo teorija, siekta ištirti, kokiomis nuostatomis grindžiamos jaunimo kalbinės preferencijos, aptarti tendencijas, kaip kinta kolektyvinė kalbinė tapatybė, veikiama įtampos tarp pragmatinės vertės ir emocinio ryšio su kalba ašių. Gimnazistų požiūris į lietuvių kalbą pagal kalbos gyvybingumo kriterijus tiriamas keliais pjūviais: lietuvių kalbos galių ir lietuvių kalbos pragmatinės vertės ir statuso. Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuvių kalbos mokėjimas turi žemesnę pragmatinę vertę, bet aukštesnį socialinį statusą visuomenėje – taisyklinga lietuvių kalba tradiciškai siejama su aukštesniu išsilavinimu. Požiūris į kalbos išteklius, pasitikėjimo savo kalba lygmuo pirmiausia lemia ir pačios kalbos kaitą, ir kalbos vartojimo polinkius. Iš visų tirtų kalbinių nuostatų lietuvių kalba mažiausiai teigiamai vertinama šiuolai kiškumo aspektu. Dauguma gimnazistų teigia, kad geriausiai save gali išreikšti lietuviškai, tačiau mažiau nei pusė mano, kad lietuvių kalba yra šiuolaikiška. Stipriausias teigiamas nuostatas lietuvių kalbos atžvilgiu gimnazistai teigia vertindami lietuvių kalbą kaip gražią kalbą. Rezultatų analizė patvirtina lietuvių kalbos ir krašto tarmės vertinimo ryšį. Estetinis, intuityvus lietuvių kalbos ir krašto tarmės vertinimas rodo emocinį santykį ir su kalba, ir su etnine bendruomene. Raktažodžiai: lietuvių kalba, jaunimo kalba, kalbinės nuostatos, etnolingvistinis gyvybingumas, kalbos gyvybingumas.
ENThe study analyses the linguistic attitudes of upper secondary school students toward the Lithuanian language, based on quantitative data collected in Lithuanian schools during the 2023–2024 academic year. A questionnaire grounded in ethnolinguistic vitality theory was employed to identify the attitudes influencing the linguistic preferences of youth and to analyse tendencies in the evolution of collective linguistic identity, influenced by the tension between pragmatic value and emotional relation to the language. Attitudes toward the Lithuanian language were examined according to language vitality criteria across several aspects: the perceived strength of Lithuanian, its pragmatic value and social status. The results indicate that proficiency in Lithuanian has relatively low pragmatic value but high social status in society, as correct Lithuanian is traditionally associated with higher educational attainment. Perceptions of linguistic resources and the level of confidence in the use of Lithuanian are primary drivers of both language change and language use preferences. Across the analysed linguistic attitudes, Lithuanian is perceived least positively in terms of modernity. Most students report that they can express themselves best in Lithuanian, however, fewer than half consider the language modern. The most positive attitudes are aesthetic, with students regarding Lithuanian as a beautiful language. The findings confirm an association between perceptions of the Lithuanian language and perceptions of the regional dialect. Aesthetic and intuitive perceptions of Lithuanian and of the regional dialect indicate an emotional relation to the language and to the ethnic community. Keywords: Lithuanian language, youth language, linguistic attitudes, ethnolinguistic vitality, language vitality.