Krievu alns hill-fort: new data on the late Bronze age and Pre-Roman Iron age in Western Latvia

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Krievu alns hill-fort: new data on the late Bronze age and Pre-Roman Iron age in Western Latvia
Alternative Title:
Krievukalno (Krievu Kalns) piliakalnis: nauji duomenys apie vėlyvąjį bronzos amžiaus ir ikiromėniškąjį geležies amžiaus laikotarpius vakarų Latvijoje
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2019, t. 26, p. 80-107
Keywords:
LT
Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations; Piliakalniai / Hilforts; Gintaras (archeologija) / Amber.
Summary / Abstract:

LTIš 85 archeologų tyrinėtų Latvijos piliakalnių14 yra Vakarų Latvijoje. Šie skaičiai rodo, kad Vakarų Latvijos piliakalniai yra mažiau tyrinėti nei likusioje šalies dalyje. Dauguma šių piliakalnių buvo apgyventi vėlyvuoju geležies amžiaus laikotarpiu ir viduramžių pradžioje: Talsai (Talsi), Padurė (Padure), Puzė (Puze), Sabilė (Sabile), Tukumas (Tukums) ir Paberzkalnas (Pabērzkalns). Latvijos vakarinėje dalyje Matkulės (Matkule) ir Beltės (Padurės) piliakalniai buvo apgyventi dar vėlyvuoju bronzos amžiaus ir ikiromėniškuoju geležies amžiaus laikotarpiais. Juose buvo gyvenama viduriniu bei vėlyvuoju geležies amžiaus laikotarpiais, todėl buvo sudėtinga atskirti ankstyvesnio ir vėlyvesnio laikotarpių medžiagą. Vienintelis piliakalnis, kuris, kaip žinoma, buvo apgyventas tik vėlyvuoju bronzos amžiaus ir ikiromėniškuoju geležies amžiaus laikotarpiais, o vėlesniais laikotarpiais buvo apleistas, yra Smardės Milzukalnas (Smārdes Milzukalns), kuriame buvo atlikti nedideli archeologiniai tyrimai (36 m2). Archeologinių duomenų apie bronzos amžiaus ir ikiromėniškojo geležies amžiaus laikotarpio Vakarų Latvijos piliakalnius, kurie įgalintų geriau suprasti minėtų laikotarpių kultūrinę raidą, vis dar yra labai maža. Skrundos Krievukalno piliakalnis, kuriame aiškiai išsiskyrė vėlyvojo bronzos amžiaus ir ikiromėniškojo geležies amžiaus laikotarpių kultūriniai sluoksniai, buvo tirtas 2012 ir 2013 metais. Jis yra dešiniajame Ventos upės krante. Piliakalnyje ištirtas 178 m2 plotas. Į šią vietovę buvo atkreiptas dėmesys dar 1920 m., tačiau ji nebuvo priskirta piliakalnių kategorijai, nes nebuvo būdingų reljefo bruožų. Archeologiniai tyrinėjimai atskleidė, kad ši gyvenamoji vieta iš tikrųjų buvo piliakalnis, įtvirtintas stulpine konstrukcija dar XI–IX a. pr. Kr. VIII–V a. pr. Kr. gynybiniai įrenginiai buvo perkelti į išorę, siekiant padidinti gyvenamosios vietos plotą.Vėliau galėjo atsirasti ir trečioji gynybinė tvora. Pastatų buvimą įgalino nustatyti 3–4 m pločio medžio anglies gausaus kultūrinio sluoksnio juosta su perdegusiais akmenimis, esančiais greta gynybinės tvoros linijos. Aptiktos stulpavietės rodo, kad buvo statomi stulpinės paskirties pastatai su iš akmenų sukrautais židiniais. Tarp gausių archeologinių radinių buvo aptiktas bronzinis ietigalis, bronzinis smeigtukas, akmeninis kaltas, akmeninių dirbinių išgrąžų, gintaro kabutis ir dvigubos sagos fragmentas, taip pat pirmosios Vakarų Latvijoje aptiktos metalo liejimo formelės. Keramikoje vyrauja indai su brūkšniuotu paviršiumi. Nedideliais kiekiais aptikta ankstyvosios grublėtosios keramikos, taip pat keramikos gludintu paviršiumi. Pagal keramikos pobūdį Krievukalno piliakalnis priklauso brūkšniuotosios keramikos kultūros aplinkai, tačiau turi ir vietinių specifinių ypatumų. Piliakalnio gyventojų ūkis buvo susijęs su gyvulininkyste ir kultūrinių augalų auginimu, medžiokle bei metalų liejimu. Krievukalno piliakalnyje iš viso buvo aptikta ir rūšiniu požiūriu identifikuota 510 naminių ir laukinių gyvūnų kaulų. Naminių gyvulių kaulai sudarė 44,13 proc. visų piliakalnyje nustatytų kaulų kiekio, tuo tarpu medžiojamų – 29,04 proc. Krievukalno piliakalnio osteologinėje medžiagoje aptikta arklių apatinio žandikaulio ir kulnakaulio patologijų. Krievukalno piliakalnis ir čia gyvenusios bendruomenės gali būti apibūdinamos kaip bronzos amžiaus kultūrų tradicijų puoselėtojos Vakarų Latvijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Krievu kalns; Hill-fort; Buildings; Finds; Late Bronze age; Pre-Roman Iron age.

ENThe article examines the results of the 2012 and 2013 archaeological excavations of Skrundas Krievu kalns hill-fort, situated in western Latvia. Krievu kalns was listed as a site in the 1920s, but it was not regarded as a hill-fort. During a site inspection, striated pottery was discovered, and this indicated that it might be numbered as a Late Bronze Age and Pre-Roman Iron Age habitation. Excavations revealed the site to be a hill-fort that was fortified in the 11th to the ninth century BC with a palisade made of vertical timbers. In the eighth to the fiftth century BC, the defences were moved outwards, thus enlarging the living area. There was possibly even later a third fence. Krievu kalns may be classed as a Late Bronze Age hill-fort with striated pottery, reflecting the characteristic Bronze Age cultural traditions of western Latvia. [From the publication]

DOI:
10.15181/ab.v26i0.2024
ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/84665
Updated:
2020-05-04 11:51:41
Metrics:
Views: 22
Export: