Apie socialinę ir kultūrinę atskirtį pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Simetrinės antropologijos apybraiža

LTStraipsnyje aptariami socialinės ir kultūrinės atskirties ženklai Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Jų pažinimas ir identifikavimas remiasi išplėsta simetrinės antropologijos metodika, į pažinimo lauką integruojančia ne tik socialinius ir kultūrinius žmonių sąveikos elementus, bet taip pat nežmones ir institucijas. Pasirinktos vietovės atskirtis pirmiausia rekonstruojama analizuojant jos atotrūkio nuo prestižinių miesto dalių priežastis ir įvedant gamtinės įvairovės ignoravimo ir antropocentrinio kraštovaizdžio eikvojimo temą. Vėliau parodoma, kaip miesto renovacijos projektų kontekste skleidžiasi socialinė ir kultūrinė trintis tarp lietuvių ir rusakalbių Klaipėdos gyventojų. Vertinant kritinių erdvių „užpildymo“ praktikas, tokias kaip meno kūrinių eksponavimas viešose erdvėse, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas ir erdvinių meno objektų dovanojimas miestui, parodoma, kaip jose užkoduojamas visuomenės ir jos institucijų santykis su menu ir menininkais. Raktiniai žodžiai: socialinė ir kultūrinė atskirtis, gentrifikacija, dovanos, menininkas, kūrybos šaltinis, postsovietinis miestas, kultūros vadyba.

ENThis essay explores the social and cultural marginalization of the southern neighborhoods of Klaipėda, Lithuania. The approach is based on an expanded methodology of symmetrical anthropology that includes nonhuman actors and organizations in addition to human social and cultural interactions. The marginalization of this locality is first demonstrated by examining the socio-spatial relations that contribute to its social isolation from the city’s more prestigious districts, as well as by addressing the neglect of natural diversity and the anthropocentric degradation of local landscapes. The essay then analyzes how social and cultural tensions between Lithuanian and Russian-speaking residents manifest within the context of urban renewal initiatives. Finally, it assesses practices aimed at “filling” critical spaces—such as the display of artworks in public places, the construction of children’s playgrounds, and the donation of spatial art objects to the city—demonstrating how these interventions reflect the relationship between society, its institutions, and the role of art and artists. Keywords: social and cultural exclusion, gentrification, gifts, artist, source of creativity, post-Soviet city, cultural management.

• "Čia ne(buvo) Lietuva": Klaipėda po Antrojo pasaulinio karo – naujosios visuomenės prisiminimai. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2017, 2 (41), 169-198.
• Ilga kelionė iš Mėmelio į Klaipėdą, o paskui – per Akropolį namo.. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2014, 1 (34), 279-311.
• Klaipėdos diskursai, 1990-2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. 469 p.
• Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990. Vilnius : Vilniaus dailės akademija, 2015. 380 p.
• Kvaišalų geografija posovietiniame mieste: nelegali narkotinių medžiagų apyvarta ir narkomanija Klaipėdoje, 1990-2010 m.. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2014, 2 (35), 271-332.
• Miesto erdvėlaikis ir tapatybės diskursas, arba kaip pasisavinti Klaipėdą?. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2018, 2 (43), 133-154.
• Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 m.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. 334 p.