Miesto erdvėlaikis ir tapatybės diskursas, arba kaip pasisavinti Klaipėdą?
LTPritaikant filosofo A. Mickūno fenomenologinę „laiko gelmės“ sampratą, analizuojami ir lyginami du skirtingi Klaipėdos miesto erdvėlaikio pasisavinimo modeliai. Vienam atstovauja mokslinis metodologinis diskursas, nagrinėjantis istorines, poetines ir filosofines ar publicistines Klaipėdos naracijų interpretacijas. Antram modeliui priskiriamos ir nagrinėjamos poetinės esė apie Klaipėdą, išreiškiančios meninį estetinį miesto erdvėlaikio (re)prezentavimą. Palyginimas leidžia daryti išvadą, kad meninė naracija, kilusi iš betarpiškos juslinės miesto erdvėlaikio patirties, pasirodo kaip įtaigesnė pasisavinimo forma, nes geba autentiškai integruoti skirtingas, istorinių lūžių atskirtas (ir supriešintas) erdvėlaiko dimensijas. Dėl savo įsisąmoninto subjektyvumo ji, skirtingai nuo akademiniu diskursu besiremiančios interpretacijos, nepretenduoja į „privilegijuotą“ žinojimą apie miestą ir taip prisideda prie miesto tapatybių kūrimo pliurališkumo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Miesto tapatybė; Erdvėlaikis; Estetinė patirtis; Laiko gelmė; Klaipėda; Identity of the city; Time-space; Aesthetic experience; Depth of time.
ENIn this article, two different models of Klaipėda city’s time-space appropriation are analyzed and compared by applying the phenomenological concept of “depth of time,” coined by philosopher A. Mickūnas. One is represented by a scientific-methodological discourse, examining the poetic and philosophical/publicist interpretations of the narrated city of Klaipėda; the second model includes and analyzes poetic essays on Klaipėda, which convey the artistic-aesthetic (re)presentation of the city’s time-space. This comparison allows one to draw a conclusion that artistic narration, arising from an immediate experience of the city’s time-space, appears to be a more effective form of appropriation, for it makes possible an authentic integration of different time-space dimensions, divided (and contrapositioned) by historic turning-points. Because it contains a kind of developed subjectivity, artistic narration, contrary to an approach based on academic discourse, it also has no claims to some “privileged” knowledge of the city and as such contributes to the plurality of the construction of the city’s identities. [From the publication]
- Ilga kelionė iš Mėmelio į Klaipėdą, o paskui – per Akropolį namo : recenzija / Algimantas Valantiejus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2014, Nr. 1 (34), p. 279-311.
- Klaipėdos diskursai, 1990-2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija / Liutauras Kraniauskas, Aldis Gedutis, Arūnas Acus, Sigita Kraniauskienė, Jolita Viluckienė, Eduardas Spiriajevas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. 469 p.
- Komunikacinė atmintis Lietuvos didžiuosiuose miestuose / Irena Šutinienė. Atminties daugiasluoksniškumas : miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 387-486, 583-588.
- Praeitis kaip konflikto šaltinis : tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje / Vasilijus Safronovas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. 446 p.
- Švenčių ir miesto erdvės santykis : trijų Klaipėdos miesto švenčių sociologija / Liutauras Kraniauskas. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2011, Nr. 1 (28), p. 149-182.
