Medžio metafizika ir biocentrinio požiūrio mene virsmai

LTStraipsnis skirtas medžio įvaizdžio kultūroje ir mene kompleksiniam bei lyginamajam tyrimui, išryškinant sudėtingas jo istorines metamorfozes nuo mitinės sąmonės ištakų per vėlesnei filosofinei sąmonei būdingą metafizinę interpretaciją iki pastaraisiais dešimtmečiais ypatingą aktualumą įgijusios dėl aštrėjančių ekologinių problemų biocentrinių požiūrių sklaidos kritinės analizės. Teksto pradžioje autorė siekia per civilizacijos istorijos perspektyvą pažvelgti į giliausias medžio simbolikos formavimosi prasmes, atskleisti medžio ir žmogaus pirmapradį ryšį. Toliau akcentuojamas vartotojiškų tendencijų įsigalėjimas dabartinėje technogeninėje metacivilizacijoje, stiprėjantis miškų, gamtos ir gyvybės formų nykimo procesas ir su tuo tiesiogiai susijusios grėsmės žmonijos egzistencijai. Vėliau dėmesys perkeliamas į medžio archetipo lyginamąją analizę baltų ir kitose senosiose kultūrose, aptariamos medžio vaizdinio istorines metamorfozes tapyboje, pabrėžiant tolydų biocentrinio požiūrio aktualėjimą modernistiniame ir postmodernistiniame mene. Detaliau analizuojant medžio motyvo plėtotę modernėjančioje XX a. tapyboje pabrėžiamos esminės slinktys nuo realistinio, ekspresyvaus vaizdavimo iki abstraktėjančios jo interpretacijos. Ir galiausiai ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas medžio vaizdiniui archajine lietuvių mitologine pasaulėjauta besiremiančiai gamtameldiškai M. K. Čiurlionio kūrybai, kuri pagrindinėmis savo nuostatomis yra labai artima biocentrinei pasaulėžiūrai, padedančiai atsakingai ugdyti tausojantį požiūrį į mus supančius miškus ir gamtinę aplinką. Esminiai žodžiai: Pasaulio medis, biocentrinis požiūris, filosofinė metafizika, estetika, mitinė sąmonė, simbolis, lietuvių (baltų) pasaulėžiūra, medžio motyvai tapyboje, Čiurlionis.

ENThe article is devoted to a complex and comparative study of the image of the tree in culture and art, highlighting its complex historical metamorphosis from the origins of mythical consciousness through the metaphysical interpretation characteristic of later philosophical consciousness to the critical analysis of the spread of biocentric approaches to the growing ecological problems in recent decades. At the beginning of the text, the author aims to look at the deepest meanings of the formation of tree symbolism through the perspective of the history of civilization, to reveal the initial connection between tree and human being. Further, emphasis is placed on the establishment of consumer trends in the current technogenic metacivilization, the intensifying process of the destruction of forests, nature and life forms and the directly related threats to the existence of humanity. Later, the focus is shifted to the comparative analysis of the tree archetype in the Baltic and other ancient cultures, also it is discussed the historical metamorphoses of the tree image in painting, emphasizing the continuous relevance of the biocentric approach in modernist and postmodernist art. Analyzing in detail the development of the tree motif in the modernizing 20th century, essential shifts from realistic, expressive representation to its abstract interpretation are emphasized in painting. And finally, the article pays special attention to the nature-worshipping artworks of M. K. Čiurlionis based on the image of the tree in the archaic Lithuanian mythological world, which is very close to the biocentric worldview, which helps to develop a responsible approach to the forests and natural environment around us. Keywords: the Tree of Life, biocentric approach, philosophical metaphysics, aesthetics, mythical consciousness, symbol, Lithuanian (Baltic) worldview, tree motifs in painting, Čiurlionis.