Bažnytinių metrikų knygų (pa)nauda istorinės demografijos tyrimuose: 1709–1711 metų maro epidemijos Klaipėdos šv. Jono parapijoje atvejis

LTStraipsnyje siekiama įvertinti mokslinę bažnytinių metrikų vertę atliekant istorinės demografijos tyrimus. Atvejo analizei pasirinktas konkretus istorinis epizodas – 1709–1711 metų maro epidemija. Išanalizavus XVIII amžiaus pradžios Klaipėdos Šv. Jono evangelisto santuokų, krikštų bei mirčių (palaidojimų) bažnytines metrikų knygas keliamas klausimas, ar (kaip) sunkios infekcinės ligos atgarsiai atsispindi to laikotarpio bažnytinių metrikų įrašuose ir ar (kaip) galima pastarąsias metrikas pritaikyti tokios infekcinės ligos fone vykusių depopuliacinių procesų statistiniams tyrimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 18 amžius; Bažnytinės metrikos; Istorinė demografija; Maro epidemija; 18th century; Historical demography; Parish records; Plague.

ENHistorical demographic research is increasingly gaining in popularity. The research of past population changes is based on population censuses, church metrics, other archival sources, and archaeological and anthropological aspects. Church metrics perfectly reflect times up to the beginning of the general population census (late 18th century – early 19th century). Problems are the age of the source and the complexity of church metrics. It is quite common that old books have been filled in inconsistently (more commonly noticed in the period of the plague). Books recording deaths (burials) and christenings in Klaipeda’s St. John the Evangelist parish during the early 18th century were used for this research. According to the received statistical analysis, parish demographic decline is directly linked to the plague epidemic in municipal Klaipeda on the following dates: Spring 1709 – the beginning of the plague epidemic; August to November 1710 – the peak of the epidemic; Spring 1711 – the end of the plague. [From the publication]

• Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija / Johanas Zembrickis ; redaktoriai R. Adomavičius ir K. Demereckas ; autoriaus biografija D. Elerto. Klaipėda : Libra Memelensis, 2002. 272 p.
• Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676-1685 m. dokumentai / sudarė ir parengė Ingė Lukšaitė bendradarbiaudama su Sabina Drevello ; Klaipėdos universitetas. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2009. 346 p., [1] iliustr. lap.
• "Krikštas - tai ne gimimas, o laidotuvės - tai ne mirtis" : parapijų metrikų knygos istorinės demografijos ir šeimos tyrimų kontekste / Jolita Sarcevičienė. Ministri historiae: pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose / sudarytojai Zigmantas Kiaupa, Jolita Sarcevičienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 451-471.
• Krikšto vardai XVII a. pirmos pusės Lietuvoje / Liudas Jovaiša. Šventieji vyrai, šventosios moterys / sudarė Mindaugas Paknys. Vilnius: Aidai, 2005. P. 147-184.
• Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas: vertės ir interesų sankirtos požiūriu / Domas Kaunas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 75 p.
• Mirtis LDK kultūroje XVI-XVIII a / Mindaugas Paknys. Vilnius : Aidai, 2008. 206 p., XLVIII iliustr. ir faks. p.
• Raguvos parapijos demografiniai aspektai 1700-1800 metais / Vytautas Smilgevičius. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: giminė, bendrija, grupuotė / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. P. 170-198.
• Šeimos istorijos rekonstrukcijos šaltiniai : bažnytinės metrikų knygos / Nelė Asadauskienė. Lietuvos lokalinių tyrimų padėtis / sudarytojai: Aivas Ragauskas, Vladas Senkus, Žydrūnas Mačiukas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 94-98.
• Tridento susirinkimas ir Lietuva / Liudas Jovaiša. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2000, t. 16, p. 35-48.