Užslėptas tapatybių konfliktas: LDK paveldo diskursai Lietuvos ir Baltarusijos interneto žiniasklaidoje 2013–2014 metais
LTStraipsnyje analizuojama LDK paveldo reprezentacija kaip tautinės tapatybės konstravimo būdas populiariausiuose Lietuvos ir Baltarusijos naujienų portaluose 2013–2014 metais. Diskurso analizės metu nustatyta, kad daugumoje interneto žiniasklaidos publikacijų sava valstybė laikyta pagrindine arba vienintele LDK paveldėtoja, tačiau toks požiūris neakcentuotas ir laikytas savaime suprantamu. Kaimyninė valstybė tokiose publikacijose kritikuota retai, o joje vyraujantis naratyvas laikytas nerimtu, nepagrįstu ir nevertu dėmesio. Viešojoje erdvėje sąlyčio taškų tarp vienos ir kitos šalies naratyvų nėra, nė vienoje valstybėje kitos valstybės naratyvai nėra paaiškinami ir su jais nėra diskutuojama, todėl konfliktinė situacija tarp lietuvių ir baltarusių tapatybių gali būti laikoma užslėpta arba potencialia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Internetinė žiniasklaida; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Tautinė tapatybė; Internet media; Lithuania; National identity; Baltarusija (Belarus).
ENThis article is aimed at presenting an insight into national identities as constructed on the basis of the heritage of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the major Lithuanian and Belarusian news sites (2013–2014). By performing content analysis, it was revealed that in the vast majority of news publications, either Lithuania or Belarus, respectively by country of publishing, was considered as the main or only successor of the GDL, although this narrative was not elaborated upon and was seen as self-explanatory. The neighboring state was rarely criticized and its narrative mostly considered as frivolous and not worthy of attention. A lack of contact, discussion and mutual explanation between the Lithuanian and Belarusian narratives in the public sphere means that a conflict between both national identities can be seen as hidden or potential. [From the publication]
- 1863–1864 m. sukilimo dalyvių laidotuvės ir Vilniaus kaip baltarusių Mekos naratyvas / Valius Venckūnas. Logos (Vilnius). 2020, 102, p. 100-109.
- Istorijos politika postsovietinio autoritarizmo sąlygomis : Baltarusijos atvejis / Justinas Dementavičius. Istorijos politikos modeliai ir kryptys: Europos Sąjungos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos istorijos politika. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. P. 135-167.
- Istorinė tradicija ir moderniosios istorijos iššūkiai / Vytautas Berenis. Kultūrologija. 2006, t. 13, p. 10-28, 312-315.
- Jörno Rüseno istorinės kultūros studijų teorinės idėjos / Zenonas Norkus. Problemos. 2005, t. 67, p. 33-47.
- Lietuviška liberalioji istorinė tradicija ir mitai / Vytautas Berenis. Kultūrologija. 2009, t. 17, p. 60-76.
- Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo "dalybos" ir "Litva/ Letuva" distinkcijos konceptas / Alfredas Bumblauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo "dalybos" / sudarė Alfredas Bumblauskas, Šarūnas Liekis, Grigorijus Potašenko. 2008. P. 16-66.
- Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
