Filosofijos propedeutika tarpukario Lietuvos skirtingų tipų mokyklose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Filosofijos propedeutika tarpukario Lietuvos skirtingų tipų mokyklose
Alternative Title:
Propedeutics of philosophy at different schools in Lithuania during interwar period
In the Journal:
Pedagogika. 2000, 47, p. 139-148
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Propedeutika; Tarpukario Lietuva; Skirtingų tipų mokyklos.
EN
Teaching; Lithuania between two world wars; Different types of school.
Summary / Abstract:

LTTikslas – atskleisti filosofijos mokymo situaciją tarpukario Lietuvoje. Tirtas filosofijos mokymo turinys, programos, vadovėliai. Šiuo tikslu peržiūrėta tarpukario periodinė pedagoginė spauda, vadovėliai, archyvinė medžiaga. Darbų šia tema nerasta, išskyrus A. Maceinos straipsnį Filosofijos propedeutikos programos (1937). Išanalizavus spaudą galima teigti, kad disciplina, pavadinta filosofijos propedeutika, arba pradmenys, egzistavo. Ji minima programose, reformų naujovėse, pamokų lentelėse. Galima spręsti, kad propedeutikos kursas dėstytas VII ir VIII klasėse (aukštesnėse gimnazijos klasėse). Pirmaisiais metais mokoma psichologijos, filosofijos svarbiausių sąvokų, gnoseologijos ir ontologijos, antraisiais – logikos, metodologijos ir filosofijos istorijos. Psichologija ir logika visose programose traktuojamos kaip filosofijos dalys. Etika dėstyta tik krikščioniška, kaip tikybos dalis. Filosofijos turinio problemos naujai sprendžiamos A. Maceinos programoje: etika, estetika ir religija suvokiamos kaip kultūros filosofijos dalys; dora ir menas joje apibūdinamos kaip kultūros formos, o religija – kaip kultūros tikslas. Pateikdamas savo filosofijos programos projekto siūlymus A. Maceina iškelia svarbią filosofijos mokymui problemą – vadovėlius. Pedagoginėje to meto spaudoje rekomenduojama daug vadovėlių, tačiau dauguma jų skirtos aukštosioms mokykloms. Dažniausiai minimi G. Čelpanovo “Psichologijos vadovėlis”, A. Jakšto “Logika”. ”Kas apsiims parašyti VII klasės vadovėlį, kuriame būtų dviejų savaitinių pamokų kursui išdėstyta gnoseologija, metafizika, etika, estetika ir pedagogika?” – klausė A. Maceina.

ENThe objective of the work is to examine the teaching of philosophy in Lithuania during the interwar period. The study is based on the contents of philosophical education, programmes, and textbooks. For this purpose, the author went through interwar periodical educational press, textbooks, and archival material. There were no writings on this topic found, except for the article “Programmes of Philosophic Propedeutics, 1937”. Publication analysis demonstrated that a subject entitled Philosophic Propedeutics, or its primary elements, did exist. It was mentioned in programmes, novelties of reforms, lesson schedules. It can be inferred that Propedeutics course was taught in grades 7 and 8. The first year of the course covered most important psychology, philosophy terms, theory of knowledge and ontology, while in the second year, students were taught logic, methodology and history of philosophy. Psychology and logics were considered to be parts of philosophy in all programmes. Only Christian ethics was taught and constituted a part of religious studies. The problems of philosophy’s contents are newly addressed in A.Maceina’s programme: ethics, aesthetics and religious studies are considered to be parts of philosophy of culture; morality and arts are presented as forms of culture, while religious studies – as the goal of culture. Presenting his suggestions on programme project A.Maceina identified a salient problem for the teaching of philosophy – textbooks. In pedagogical publications of those times many textbooks were recommended, but majority of them were designed for higher education establishments.

ISSN:
1392-0340; 2029-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8031
Updated:
2018-12-20 22:51:37
Metrics:
Views: 30    Downloads: 2
Export: